facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

 Tunas – viena iš vertingiausių žuvų, didžiai išgirta tiek mitybos specialistų, tiek ir paprastų valgytojų. Ši žuvis gali pakeisti mėsą. Ir išties šviežio tuno skonis nedaug teprimena žuvį. Tuno mėsa turi daug baltymų (Dėmesio, sportininkai!), omega 3 rūgščių, kurios teigiamai veikia širdį, smegenų veiklą, regėjimą, mažina vėžinių susirgimų riziką. Taip pat ši žuvis turi žmogui svarbių mikroelementų, tokių kaip fosforas, kalcis, natris, vitaminai A, B, ir dar daug kitokio gėrio. Bėda nebent ta, kad nusipirkti tuno didkepsnių ne visada pavyksta, prisieina tenkintis tuno konservais tikint, kad gamybos proceso metu visas tas ilgas išvardytų tunienos privalumų sąrašas niekur nedingo.  

Dar vienas argumentas, dėl ko turėtume susidomėti tunu, yra tas, jog ES nuolat ragina mažinti šių  nykstančių žuvų sugavimo kvotas, taigi paragaukime, kol dar galima. Juk ir sovietmečiu iš prekybos vietų dingus Atlanto silkei, buvo siūlomas jos pakaitalas – silkė ivasi bei kilkės, kurios nuo tikrosios silkės buvo taip toli, kaip tarybinė liaudis nuo komunizmo. Kas žino, gal po kelerių metų tuną galėsime tik prisiminti, o krautuvėje gausime pirkti nebent kokį nors jo pakaitalą tuną-ivasi.

 Dabar, kai jau įrodžiau tuno valgymo naudą, pat laikas žygiuoti parduotuvėn ir nusipirkti visa, ko prireiks tuno salotoms.

Pirmiausia reikės tuno konservų aliejuje. Paprastai perku didesnes skardines nesmulkinto tuno. Ir skaniau, ir ilgiau užtenka. Racionaliai žiūrint, geriau tiktų tuno savose sultyse konservai, tačiau didelių skardinių su nesmulkintu tunu kažkodėl nepavyksta rasti, be to, gaminant konservus aliejuje, aliejus nebūtinai esti pačios aukščiausios kokybės... Bet yra, kaip yra. Taip pat reikės citrinos, salotų lapų, alyvuogių, gerai prinokusių pomidorų, kiaušinių, maltų juodųjų pipirų, česnako, krapų, itališkos duonos (tiktų ir batonas).

Į lėkštes dedame po kelis salotų lapus, pašlakstytus citrinos sultimis. Tuną atsargiai sumaišome su smulkintu česnaku bei pipirais ir dedame porcijomis į lėkščių vidurį. Aplink dedame po keletą virtų kiaušinių ir pomidorų skiltelių, užberiame alyvuogių bei smulkintų krapų (nebūtinai). Atskirai paduodame itališką duoną. Nežiūrint viso savo paprastumo, patiekalas labai sotus, o jeigu dar surastume stiklą atvėsinto baltojo vyno, turėsime išties neprastą vakarienę.

Gamino Romualdas BALIUTAVIČIUS

Atsiliepimus, kaip pavyko, siųskite adresu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

Į viršų