facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Jeigu nesate vadinamasis vyturys, galvą guldau, kad rytais jums chroniškai trūksta laiko. Pasižiūri į ant sienos kabantį laikrodį: dar visa valanda. Marios laiko. Nespėjai apsisukti ir matai, jog iš tų marių tik nedidelė balutė palikusi... Tada imi sau kelti nebe tokius aukštus reikalavimus, o pusryčiams tenkiniesi paprastesniu maistu, negu orkaitėje keptas kalakutas arba, sakykime, sušis iš žuvies, vadinamos fugu, kurio paragavę gurmanai neretai palieką šią ašarų pakalnę...

Taigi leidžiamės ant žemės ir pasidairykime, ką greito ir skanaus galime sau leisti laiko deficito sąlygomis?

Pasikepkime daržovių. O jei dar rasite pagal ankstesnį mano receptą iškeptos duonos su žolelėmis bei česnaku – laikykite, kad puikius pusryčius jau turite.

Jeigu pusryčiausite vienas, gana bus ir 1 baklažano, arba net dar mažesnio jo kiekio (priklausomai nuo apetito). Šiaip ar taip, baklažaną supjaustykite 1 centimetro kubeliais. Seniau visada baklažanus nulupdavau, tačiau dabar šito nebedarau, nes skonis nė kiek nesuprastėja, darbo mažiau, taupomas laikas. Be to, protingi žmonės teigia, jog žievelėje yra daug naudingų žmogui vitaminų ir mikroelementų. Na, visko gali būti. Nesiginčykime su autoritetais. Tačiau žievėje esama ir cheminių medžiagų, kuriomis vaisiai bei daržovės apdorojami prieš ilgą kelionę pas pirkėją... Todėl patys turime atsakyti į hamletišką klausimą: lupti ar nelupti?

Išsprendę dilemą į keptuvę šliūkštelime kelis šaukštus aliejaus, įkaitiname, sumetame smulkintą svogūną ir kelias česnako skilteles. Kai prieskoninės daržovės ima gelsti ir skleisti malonų kvapą, sumetame smulkintą papriką, o po 3 minučių – ir baklažaną. Ugnį sumažiname ir toliau kepame vis pamaišydami, kol baklažano gabaliukai ima keisti spalvą, suminkštėja. Pabarstome druska, įdedame 2 šaukštus kečupo. Išmaišome. Paprastai procesas trunka apie 15 minučių. Paskiausiai sumetame smulkintus žalumynus: pluoštelį petražolių ir nedidelį pluoštelį krapų. Suberiame maltus juoduosius pipirus bei sugrūstus kalendros grūdelius. Viską kartu pakepiname dar 1-2 min. ir jau galima valgyti.

Keletas pastebėjimų. Labai dažnai ruošiant šį patiekalą nukenčia svogūnai, kurie atsiduria prie keptuvės dugno ir pajuoduoja. Jei pamiršote sumažinti liepsną, nuo karščio pajuoduoti gali ir paprikos gabalėliai. Todėl ruošiant šį valgį būtina dažnai maišyti. Jeigu daržoves traukia prie dugno, galima įpilti truputį vandens. Jeigu dominuoja rūgštus skonis, bandykite jį sušvelninti šaukšteliu cukraus. Nepadauginkite kečupo: juo tik sustyguojame skonį, tačiau pats kečupas nėra atskiras valgis, o tik prieskonis, todėl vartokime labai saikingai.

Aš vietoje kečupo vartoju tailandietišką saldžiaaštrį padažą. Tačiau jį vartokite tik tuomet, jeigu iš tikrųjų mėgstate aštresnį maistą. (Tai kad jūs mėgstate lietuviškus „aštrius” pomidorų padažus, kaip jau supratote, dar nieko nereiškia...)

Tai, ką čia pateikiau, yra „bazinis” receptas. Kai atsiranda natūralių, lysvėse užaugintų cukinijų ir aguročių, neretai vietoj baklažanų vartoju šitas daržoves. Skonis truputį pakinta, bekepant išsiskiria daugiau sulčių, kurias galima pabandyti „surišti” į keptuvę įbėrus šaukštą miltų. O rudeniop kartais dar įmetu saują kitą grybų. Žodžiu, plati sritis ieškoti, eksperimentuoti, stebėtis ir stebinti kitus. Ir, žinoma, galimybė pasitiekti kažką naujo.

Linkiu sėkmės.

Apie valgį pasakojo Romualdas BALIUTAVIČIUS

Į viršų