facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Itališkos daržovių sriubos – minestronės receptų esama be galo daug. Todėl nesirengiu čia pateikti paties „teisingiausio”. Matyt, kiekvienas jį turi atrasti pats. O aš tik dalinuosi savo bandymais bei pastebėjimais.


Vis dėlto keletą esminių momentų galima būtų išskirti: minestronė turi būti tiršta ir gardi, o sultinys sriubai – pakankamai stipraus skonio bei aromatingas. Paprastai šiam viralui vartojamos sezoninės daržovės. Kokios – jūsų galvos skausmas. Tiesiog pasirinkite tas, kurias labiausiai mėgstate. Papildomo tirštumo sriubai suteiks sauja ryžių arba smulkių makaronų. Nė vienas minestronės komponentas neturi gožti kitų savo kiekiu, spalva, aromatu, skoniu. Išvirusi sriuba tiekiama lėkštėse arba dubenėliuose, įberiant truputį tarkuoto parmezano arba kitokio kietojo sūrio, maltų pipirų, pašlakstoma alyvuogių aliejumi.

O dabar manasis minestronės variantas. Prie darbo!

Pirmiausia pasirūpiname sultiniu. Galima naudoti mėsos arba paukštienos nuovirą. Svarbu, kad sultinys būtų gardus ir be jokių priedų, t. y. pakankamai riebus, aromatingas. Skaičiau, jog kažkas bandė tam panaudoti sultinio kubelius. Nežinau, ar pavyko, tačiau esu labai nusistatęs prieš bet kokią chemiją maiste, todėl nerekomenduoju ir jums.
Toliau pakepiname nedideliame aliejaus kiekyje pasirinktas susmulkintas daržoves: svogūną, morkytę, truputį baltagūžio kopūsto, špinatų, pusę raudonosios paprikos, jaunos cukinijos kubelių, konservuotų žaliųjų žirnelių ir pupelių... Žinoma, tiks ir šaldytos ankštinės daržovės, svarbu, kad spėtų išvirti ir suminkštėtų tiek, jog nebekeltų pavojaus valgytojų dantims.

Daržoves dedame į keptuvę vieną po kitos, atsižvelgiant į jų apdorojimo laiką. Taigi morkos griežinėlius arba kopūsto šiaudelius dėsime pirmiau negu špinatus ir pan. Prieskoninių daržovių nekepiname.

Galiausiai apkeptas daržoves verčiame į karštą sultinį, įberiame makaronų ir verdame ant silpnos ugnies kol komponentai suminkštėja. Į pabaigą įpjaustome krapų ir petražolių lapelių, įspaudžiame česnako. Pagardiname druska ir prieskoniais. Vėlgi, kiek ir ko dėti – visiška jūsų pasirinkimo laisvė. Štai kodėl ši sriuba dar vadinama „demokratiškiausia“ pasaulyje.

Kaip jau minėjau, išpilsčius į lėkštes, minestronė pagardinama tarkuotu parmezanu, keliais lašais alyvuogių aliejaus ir, jeigu tik mėgstama aštriau, žiupsneliu maltų pipirų.

Be abejonės, už borto liko mūsų pamėgtos bulvės, žiediniai kopūstai ir brokoliai, pomidorai (visiškai prinokę) ir dar daug visokiausių daržovių. Esu matęs vieną receptą, kuriame į minestronės sudėtį įtraukti dar ir grybai. Pakartosiu: nė vienas ingredientas neturi užgožti kito, todėl sudedamųjų dalių proporcijas reikia kruopščiai parinkti.
Bet, kaip sakoma, užuot perskaičius dešimtis receptų, geriau vieną kartą imti ir pabandyti išsivirti šią puikią sriubą patiems.

Linkiu sėkmės.

Receptu ir valgio gamybos būdu su jumis dalijosi Romualdas BALIUTAVIČIUS.

Autoriaus nuotr.

Į viršų