Dažnai buitiniuose pokalbiuose stebimės senolių sveikata bei ilgaamžiškumu: „Ot, moterytė buvo! Šimto sulaukė, pas daktarus nevaikščiojo ir be akinių skaitė!” - girdime tokius ar panašius susižavėjimo kupinus pareiškimus. Ir nevalingai susimąstome: kodėl? Na, žinoma, senoliai nesėdėjo prie „kompo” arba televizoriaus, daug dirbo, daug vaikščiojo pėsti. Mano galva, ne mažiau svarbus ir tas faktas, jog  du kartus metuose jie rimtai pasninkavo: per Adventą ir Gavėnią. Iš viso 11 savaičių metuose! Per šitiek laiko iš organizmo pasišalindavo visi visokias „kvarabas” sukeliantys teršalai.

 

Šiomis progomis mūsų amžininkai geriausiu atveju nuo mėsos, kiaušinių, sviesto susilaiko tik penktadieniais, nepaisant to, jog kasdien valgo tokius patiekalus, ko mūsų jaunatviški tėvai ir seneliai net per šventes neturėdavo. Taigi...

 

Įpusėjo Gavėnia. Ir kad nesijaustume esą kokie parmazonai arba bambizai, siūlau kuriam penktadieniui pasigaminti marinuotos žuvytės. Iš karto skubu užtikrinti: tai labai paprasta, nebrangu ir, neperdėsiu sakydamas, be galo skanu.

 

Pakalbėsime apie du marinavimo būdus. Pirmasis – marinuosime „žalią” žuvį. Tam tinka šviežia ir šaldyta mėgstamų rūšių žuvis, tačiau skanesnė - riebi žuvis. Pavyzdžiui, aš perku šaldytą skumbrę, atlaidinu, nuvalau, nuplaunu, supjaustau skersai stambesniais gabalais, sudedu į plastmasinį maistinį kibirėlį su dangčiu. O marinatą verdu į vandenį įpylęs truputį acto, įbėręs druskos, cukraus ir prieskonių: lauro lapų, kvapiųjų ir juodųjų pipirų, gvazdikėlių, kalendros grūdelių. Kaip pastebėjote, tikslių kiekių nenurodau: tiesiog kaskart pasikliauju savo uosle ir skonio receptoriais. Gatavas marinatas turi būti kiek per saldus, per rūgštus ir kiek per sūrus. Kadangi į žuvį susigers ne visas marinato skonis, valgant bus kaip tik.

 

Taigi marinatą verdame dengtame puode maždaug 7 minutes, leidžiame atvėsti ir užpilame žuvį. Žuvies gabaliukai turi būti visiškai panardinti skystyje. Tada uždengiame ir dedame į šaldytuvą arba kitą vėsią vietą. Po 3 dienų bandome ragauti... Skanu? Tada išsivirkime bulvyčių su krapais, pasipjaustykime kelis griežinėlius svogūno ir turėsime karališką vakarienę!

 

Kitas variantas – marinuota kepta žuvis. Žuvį nuvalome, nuplauname, jeigu didesnė – supjaustome gabalais ir paprieskoniuojame. Po 2 valandų apvoliojame miltuose ir iškepame aliejuje. Iškeptą žuvį sudedame į maistinę tarą. Aš tam naudoju plastmasinius kibirėlius arba kitokias tinkamas talpas nuo maisto produktų.

 

Išverdame marinatą. Produktai tie patys, kaip ir pirmuoju atveju. Tik jų imame kiek mažiau,  nes kepta žuvis imlesnė priekoniams negu žalia. Marinatas turi būti malonaus saldžiarūgščio skonio, kvepėti prieskonais. Jam pravėsus, maždaug po pusvalandžio, užpilame žuvį. Tada talpą uždengiame dangteliu ir dedame į šaldytuvą. Praėjus 10-12 valandų galima skanauti.

 

Sandariai uždaryta ir visiškai marinato apsemta žuvis šaldytuve išsilaiko kelias savaites. Reikėtų atsiminti, jog marinatas gali turėti atspalvį, tačiau jis visada turi išlikti skaidrus. O jeigu ima drumstis, tai ženklas, jog maistinė jame esančios žuvies vertė yra abejotina arba kad marinuojant kažkas padaryta ne taip, kaip reikėtų... Todėl per vis geriau vienam sykiui marinuoti tiek žuvies, kiek jūs ir jūsų namiškiai pajėgsite suvalgyti per savaitę.

 

Skanaus!

 

Mintimis apie tai, kaip marinuoti žuvį, su jumis dalijosi Romualdas BALIUTAVIČIUS