Kai pirmąkart lankiausi Prancūzijoje, keletą dienų praleidau Paryžiuje – čia gyvenau maloniai mane priėmusioje šeimoje ir, žinoma, turėjau puikią galimybę „iš arti” pamatyti, kada, kiek ir ką valgo prancūzai. Taigi šiandien ketinu papasakoti apie paprastą, tačiau skanų valgį: bulves su sūriu ir daržovėmis. 
Pradėsiu nuo to, jog, skirtingai nei rekomenduoja daugelis vietinių dietologų, ten vakarienę valgydavome gana vėlai: 20-21 valandą. Tiesa, iš karto niekas miegoti neidavo, atvirkščiai, šeimininkai vis sugalvodavo pramogų: tai ekskursiją automobiliu po naktinį Paryžių, tai dar ko prasimanydavo... Bet grįžkime prie recepto.
 
Taigi išverdamos nuluptos nedidelės bulvytės ir apibarstomos smulkintais krapais. Jos tiekiamos giliame dubenyje. Atskirai paduodamas šviežių daržovių mišinys: smulkiai pjaustyti agurkai, pomidorai, salotų lapai, žalumynai... Viskas pašlakstyta citrinos sultimis bei alyvuogių aliejumi.
Ant stalo statomas puodas su po apačia degančia žvake, o jo viduje, panašiai, kaip fondiu, garuoja lydytas karštas sūris. Ir, kas be ko, atnešama atvėsinto sauso baltojo vyno.
 
Kiekvienas valgantysis sau į lėkšte deda daržovių, keletą bulvyčių ir ant jų užpila samtį lydyto sūrio. Išties gardu ir kiek neįprasta!
O dabar trumpai apie tai, kaip namų sąlygomis pasigaminti lydytą varškės sūrį. Tai labai paprasta.
 
Į nedidelį puodą dedame 270 g sausos grūdėtos, geriau, riebesnės varškės. Na, bent jau 9 proc. riebumo.  Būtina sąlyga: ji turi būti pagaminta iš rauginto pieno. Žinoma, geriausia turėti kaime močiutę, kuri daro varškę, bet kad tokią turi tikrai ne dažnas. Vadinasi, reikės pirkti ir klausti pardavėjos. Menu, kai sykį aš pasidomėjau, iš kokio pieno pagaminta varškė: iš rauginto ar iš saldaus? Man buvo atsakyta: „Iš normalaus”. Išties neįkainuojama informacija, liudijanti, kaip gerai prekeiviai nutuokia apie produktus, kuriais jie prekiauja...
 
Ir taip, varške sudedame į puodą ir užberiame 1 (lygų!) arbatinį šaukštelį gesintos sodos. (Tuo tikslu 1 a. š. sodos užpilamas 1 a. š. obuolių acto). Kai reakcija baigiasi, nedidelį skysčio perteklių nupilame, o gesintą sodą iškratome ant varškės ir paliekame 15 min. pastovėti. Per tą ketvirtį valandos varškę pamaišome 3 kartus.
 
Tada puodas su varške užkaičiamas ant labai silpnos ugnies. Įdedame 2 šaukštus grietinės (su ne itin dideliu kaupu), ir nuolatos maišydami puodo turinį, varškę išlydome. Maždaug po 5-7 minučių varškė suskystėja, o dar po kelių minučių – užverdą. Tada puodą nukaičiame.
 
Bene vienintelis nepatogumas - varškę labai traukia prie dugno, todėl tenka maišyti be perstojo. Ir tai ne visada gelbsti... Yra kitas būdas: puodą su varške dėti į didesnį indą su vandeniu. Tačiau taip kur kas ilgiau užtrunkama, o laikas brangus visiems...
 
Šiaip ar taip, prieš ataušinant, į lydytą varškės sūrį galima pridėti mėgstamų priedų: kmynų, baziliko, česnako, pievagrybių, smulkinto kumpio, rūkytos lašišos... 
 
Aušdamas lydytas varškės sūris tirštėja. Nurodyto produktų kiekio pakanka nedidelės šeimos vakarienei. Tirštumą dar galima reguliuoti didinant arba mažinat dedamos grietinės kiekį. Jeigu visai jos nedėtume, sūris būtų nebe tepamas, bet pjaustomas.
 
Kol žiema, sūrį greitai ataušta balkone. Jeigu jis gaminamas ne aukščiau aprašytai vakarienei, bet sumuštiniams, kol dar visai nesutirštėjo supilstomas į plastmasinius uždaromus indelius ir laikomas šaldytuve.
 
Be abejo, lydyto varškės sūrio yra bet kuriame prekybos centre. Tačiau, prieš perkant, siūlyčiau perskaityti etiketę: kiek daug ir gražių maisto priedų į juos dedama! O darydami namuose, išsiversime su vienu – gesinta geriamąja soda. Taigi jums rinktis...
Mintimis apie gardžią vakarienę dalijosi Romualdas BALIUTAVIČIUS

Autoriaus nuotr.

Į viršų