Atrodytų, barščiai – kasdienis patiekalas, kuriuo niekieno nenustebinsi, tačiau išsivirę Kubanės barščius tikrai nenusivilsite: patiekalas gardus, žavintis valgytojus savo spalvomis ir kvapais. Patys šios tirštos sriubos „autoriai” teigia, jog tikrus Kubanės barščius galima išvirti tik iš jų kraštuose auginamų burokėlių, kuriuos dažnas lietuvis pavadintų „pašariniais”. Tokį perpjovus viduje matyti vertikalios vyšninės ir balkšvos rievės. Nežinau, ar kas nors tokio auginama mūsų pasvietyje, todėl nutariau dviračio nebeišradinėti ir sriubai supjausčiau (!) tradicinį raudonąjį burokėlį. Svarbu nepadauginti, nes Kubanės gyventojai įsitikinę, jog sriubos spalva turi būti raudona, tik, ginkdie, ne vyšninė!

Dabar apie tai, ko prireiks patiekalui: mėsos (kokios, spręskite patys), dalies kopūsto, burokėlio, bulvių, pomidoro, svogūno, pomidorų pastos, rūkytų lašinių, aliejaus, sviesto, paprikos, morkų, šakninių prieskoninių daržovių (pavyzdžiui, petražolių, pastarnokų, krienų salierų...), ir, žinoma, pačių prieskonių (kvapiųjų ir juodųjų pipirų bei čili (aitriosios) paprikos, lauro lapų, kalendros.

Iš karto noriu pranešti, jog produktų kiekis paliekamas jūsų nuožiūrai: nelygu kas ir kam labiau patinka. Vieni mėgsta tirštesnę, kiti – ne tokią tirštą sriubą, vieni labiau mėgsta bulves – jų dės daugiau, kiti galbūt labiau mėgsta paprikas arba kopūstus... Taigi visiška demokratija.

Taigi išverdame mėsą. Tik užvirus nugriebiame putas ir sumetame šaknines prieskonines daržoves. Išvirusią mėsą išgriebiame ir padedame atvėsti.

Burokėlį supjaustome peiliu plonais šiaudeliais (o ne sutarkuojame). Rūkytus lašinukus arba rūkytą šoninę supjaustome ir patirpiname keptuvėje.

Kitoje keptuvėje svieste pakepiname smulkintą svogūną. Kubaniečiai tvirtina, jog būtina naudoti sviestą, o ne aliejų... Tebūnie. Tradicijas reikia gerbti. (Dargi visai netikusias).

Supjaustome pomidorus ir morkas. „Krautuviniai” rūgštūs, storasieniai pomidorai – tai ko mums ir reikia. Jie suteiks viralui rūgštumo.

Kitas žingsnis: išgriebiame spirgus ir sudedame į dubenėlį, o į riebalus sumetame pomidorus, morkas ir burokėlį. Netrukus pomidorai ims išskirti sultis. Labai gerai. Kiek patroškiname ir įdedame pomidorų pastos – rūgštingumo reguliatoriaus, tada - pjaustytą papriką ir po minutės keptuvę nukaičiame, o turinį sudedame į puodą su sultiniu ir pasūdome.

Tuomet sumetame kepintą svogūną, bulves ir kopūstus. Mėsą supjaustome smulkiais gabaliukais ir taip pat sužeriame į puodą. Ten pat sukratome spirgus. Darsyk paragaujame, ar netrūksta druskos. O tada belieka sumesti likusius prieskonius, aitriąją papriką (visą arba jos dalį) ir išmaišyti. Kubanės gyventojai mėgsta aštrų maistą!

Beliko surasti grietinės, juodos duonos ir patiekti. Puošiame žalumynais.

Vietiniai neretai šį patiekalą valgo kartu su nesaldžiomis bandelėmis. Jos perpjaunamos pusiau ir pašlakstomos aliejumi, į kurį buvo išpaustos kelios skiltelės česnako. Arba padedamas dubenėlis su aliejumi ir išspaustu česnaku, kur yra mirkoma duona. Nežinau, kiek toks valgymo būdas priimtinas lietuviams, bet parašyti privalėjau...