Romualdas BALIUTAVIČIUS

Tai geras pavyzdys, kaip greitai ir iš kasdienių, šaldytuve esančių produktų galima paruošti tikrai neprastą valgymėlį, tinkamą netikėtiem svečiams pavaišinti. Pradėkime nuo mėsos, kuri yra dažno patiekalo pagrindas, žinoma, jeigu tik nesate užkietėjęs vegetaras, mėsai priešpastatantis visokias žoleles.

Taigi metas pasiraituoti rankoves: reikės maždaug 700 g geresnės jautienos, nors, aišku, tiktų ir aviena, ir kiauliena. Jautieną supjaustykite nedideliais gabalėliais ir sumeskite į karštą keptuvę be aliejaus. Kaip jau supratote, labiausiai tam tina keptuvė su teflonu. Mėsą vis pamaišykite. Kai ims skirtis sultys, jas nupilkite arba tiesiog leiskite skysčiu išgaruoti. Kuomet išbėgs visi syvai, laikas keptuvėm šliukštelti kokius 100 ml aliejaus ir suberti du susmulkintus svogūnus bei viską kartu pakepinti. Ir pagaliau supilkite 1 stiklinę šviežių, nuplautų voveraičių. Dar kiek viską pakepinkite vis pamaišydami ir tada supilkite į puodą.Ten pat  įpilkite maždaug pusę litro vandens ir užkaiskite.
Šaunu. Pusė darbo jau padaryta. Dabar atėjo metas daržovėms. Pirmiausia nulupkite, supjaustykite ir į puodą įdėkite 5-6 bulves, 2 didesnes morkas ir uždengę palikite troškintis ant nestiprios ugnies. Maždaug po valandos, kai mėsa suminkštėja, įdėkite 100 g smulkintų šparaginių pupelių (konservuotų arba šviežių), 1 smulkintą papriką, 4 pjaustytus pomidorus, pluoštelį salierų lapų ir vieną pjaustytą čili papriką. Jeigu esate švelnaus skonio mėgėjas, aštrumynų galima ir nedėti...
Viską dar patroškinkite 5 minutes.

Jei skystis nugaruoja, ir puodo turinį pradeda truakti pri edugno, įpilkite truputį vandens. Troškinys galutiniame savo variante turėtų būti tiršto guliašo konsistencijos.

Galiausiai suragaujame druską, ir būtinai įberiame šaukštelį rudojo cukraus, kas patiekalui suteika švelnesnį skonį. Kitokių prieskonių dėti kaip ir nebereikia, nes savitą, malonų aromatą troškiniui suteikia saliero lapai. Beliko tik gražiai paserviruoti.

O šio patiekalo atsitradimo istorija tokia. Vasarą paskambino draugai: „Važiuojame namo iš pajūrio. Esame Kryžkalnyje. Seniai 
nesimatėme, tad ar galėtume trumpam užsukti?”Kadangi esu tikras lietuvis iki šeštos kartos, niekaip negalėjau suvaidinti amerikono: „Žinote, kitąkart. Nesu dabar pasirengęs jus priimti”. Todėl pasakiau, kad man toks vizitas bus maloni staigmena, didelė garbė ir neišpasakytas gėris. O padėjęs ragelį puoliau prie šaldytuvo: kulinarinėms fantazijoms liko mažiau negu valanda laiko... Štai tokiose dramatiškose kūrybinėse kančiose pasaulį išvydo aukščiau aprašytasis patiekalas. Belieka pridurti, jog netikėti svečiai mano vaišėmis liko didžiai patenkinti. Aš, beje, irgi...
Į viršų