„Pasivalkioję“ porą valandų miške praėjusį šeštadienį parsivežėme daugiau nei kibirą juosvažalių baltikų, žaliuokių, vieną kitą voveraitę. Kažkaip šį kartą pagailo grybus marinuoti: dar mėnuo ir, ko gero, šviežios miško dovanos bus naujiena, todėl nutariau parsivežtų žaliuokių ir baltikų nemarinuoti bet... išsikepti bandelių su grybų įdaru. Žinoma, tam tikslui tiktų ir šaldyti, marinuoti, rauginti ar kitaip namuose žiemojantys grybukai, tačiau švieži ir kvepiantys mišku yra visai kas kita...
Pradėsime nuo mielinės tešlos, o jos receptų yra labai daug. Tiesą sakant, nemanau, kad vienas kuris receptas žymiai pranoktų kitus. Daugiau ar mažiau visi jie duoda panašų rezultatą... Na, jeigu neturite pamėgto mielinės tešlos recepto, galima pasinaudoti kad ir šituo: 250 ml pieno, 160 g sviesto (galima pakeisti panašiu kiekiu alyvuogių aliejaus – mažiau terlionės, nors, kita vertus, bandelės su sviestu yra skanesnės). Taip pat dar reikės: 2 kiaušinių, žiupsnio druskos, 3 šaukštų cukraus, 10 g sausų mielių ir 500 g miltų.
Sviestą ištirpiname ir atvėsiname. Įmušame kiaušinius ir išplakame. Mieles išmaišome indelyje su pienu, cukrumi ir druska. Kartais, norint apsidrausti, siūloma palaukti pusvalandį ir pažiūrėti, ar mielės gyvos, ar kyla maži burbuliukai. Tačiau aš šitą jausmingąją fazę praleidžiu: ne didelė bėda, jeigu ir teks išpilti lauk puskilogramį miltų, nors dar nė sykio šitaip nėra atsitikę. Taigi suminkome tešlą. Ji turi būti minkšta, tačiau nelipti prie rankų arba virtuvės padargų. Jeigu reikia, dar įpilame drungno pieno (ne šiltesnio kaip 35 laipsniai). Arba atvirkščiai, viso pieno nesupilame, jeigu matyti, kad tešlai ir taip drėgmės pakanka. Taigi tešlaitė išminkyta. Suformuojame rutulį, uždengiame švaria skepeta ir paliekame pakilti kur nors arčiau radiatoriaus. Paprastai tam pakanka 2 valandų. Kartais - kiek ilgiau arba trumpiau. Vizualiai tešlos tūris turėtų padvigubėti.
O kol kas ruošiame įdarą. Šviežias žaliuokes arba juosvažalius baltikus nuverdame, supilame į rėtuką ir leidžiame nulašėti bei ataušti. Tada, jeigu reikia, pasmulkiname peiliu. Keptuvėje su riebalais pakepiname smulkintus svogūnus. Kai jie įgauna auksinę spalvą, suberiame stambiai tarkuotas morkas. Dar pakepiname. Galiausiai suverčiame grybus ir viską kartu kepame apie 7 minutes pamaišydami. Į pabaigą keptuvės turinį pasūdome, pagardiname maltais juodaisiais pipirais ir grūstais kalendros grūdeliais. Nukaičiame ir atvėsiname.
Kiek ir ko dėti įdarui – skonio dalykas. Aš gi ėmiau 1 dalį morkų, 1 dalį svogūnų ir 1,3 dalies grybų. Žinoma, čia ne taisyklė.
Kai tešla pakankamai iškyla, ją padalijame maždaug žąsies kiaušinio dydžio gabaliukais. Atėjo metas formuoti bandeles.
Kiekvieną tešlos gabalą suploju į apskritą, maždaug 5 milimetrų storio, 12 centimetrų skersmens „blyną”, į vidurį dedu šaukštą įdaro, užlenkiu bei užsandarinu kraštus, suteikdamas bandelei pailgą formą ir sekdamas, kad „siūlė” atsidurtų apačioje, t. y. prie pagrindo. Belieka bandeles sudėlioti į miltais pabarstytą skardą. Paskutinis darbas: dubenėlyje išplakame kiaušinį kartu su maždaug 70 ml pieno arba vandens. Plakiniu sutepame bandelių viršų. Norint paviršių galima dar pabarstyti kmynais. Galiausiai skardą su bandelėmis pašauname į orkaitę maždaug pusvalandžiui. Apie tai, kad bandelės prašosi ant stalo, pasufleruoja graži, rudai auksinė jų spalva.
Labai skanu su sultiniu, čiobrelių arbata arba vienos pačios.
Skanaus.
Receptu dalijosi Romualdas BALIUTAVIČIUS
