Tai valgis eilinei progai, pavyzdžiui, darbo dienos pusryčiams. Atsikėlei, pravėrei šaldytuvą, ir turi. Greita ir skanu.

 Žinoma, panorus ką nors priblokšti valgio išvaizda, paserviruoti galima ir įdomiau, bet kai pats esi sumanytojas, „atlikėjas“ ir valgytojas - „3 in 1”- svarbu nepersistengti.

Pradėkime nuo svarbiausiojo ingrediento – varškės. Patiekalui paruošti suvartojau apie 500 g 9-ų proc. riebumo varškės. Pirktinės ir paprasčiausios. Iš pakelių.

Varškę sudedame į gilesnį dubenį, beriame druskos, maltos kalendros ir maltų juodųjų pipirų (pagal skonį), smulkintų krapų pluoštelį, labai gerai susmulkintas česnako skilteles. Pasakyti tikslų jų kiekį gana sudėtinga, bet, manau, reikėtų kokių keturių ar penkių. Beliko viską gerai išmaišyti mediniu šaukštu.

Kitas etapas – agurkai. 3-4 šviežius agurkėlius supjaustome nedideliais kubeliais ir taip pat suverčiame į dubenį su varške.

Paskiausiai sudedame susmulkintą rūkytą lašišą. Šito gėrio prireiks apie 350 gramų. Kokią žuvį vartoti – karštai ar šaltai rūkytą – palieku spęsti jums. Kadangi čia labiau ne kulinarinis, bet skonio ir piniginės klausimas. Neblogai išeina iš pigių, karštai rūkytų lašišos nugarkaulių, kurių galima rasti dažnoje parduotuvėje. Mėsos ant tų nugarkaulių ne prūdai, tačiau vieno didesnio turėtų pakakti. Na, gal dviejų... Aišku, labai svarbu mėsytę atidžiai nukaulinti, kitaip pirmadienio rytas gali prasidėti nemalonia staigmena, sirenos kauksmu ir baltais chalatais vilkinčių žmonių apsuptyje. Aišku, kad tada ir visa savaitė šuniui ant uodegos...

Taigi žuvies mėsa atsidūrė dubenyje, kaulai šiukšliadėžėje. Dar sykį gerai viską išmaišome, įsitikiname, kad druskos ir visokių kitokių prieskonių esama lygiai tiek, kiek reikia. Dabar beliko visą ta masę sukrėsti į formą arba tiesiog į metalinį dubenėlį arba, jeigu produkto daug, į kelis dubenėlius, kur pirmiau įklojame polietileno plėvelę. Plėvelė turi gražiai uždengti ne tik dugną, bet ir kraštus (galai gali likti kyšoti). Tad suverčiame varškę ir visa, kas su ja. Mediniu šaukštu arba mentele gerai suspausdami (sutankindami), kad masėje neliktų didesnių oro tarpelių.

Štai ir viskas. Dedame į šaldytuvą ir paliekame keletui valandų. Geriausia „tortą” daryti iš vakaro, tad rytą belieka tik pasiimti, atsargiai išversti ant padėklo arba tiesiog į plokščią didesnę lėkštę, papuošti petražolių šakele, išsivirti arbatos, pasičiupti batono ir skanauti. Jeigu masę prieš dėdami į šaldytuvą gerai supresavote, rytą patiekalą bus galima pjaustyti kaip ir tikrą tortą. Ir tam visai nereikia dėti grietinės, kaip čia manęs kažkas klausė (besilaikantieji dietų gali naudoti 0,5 proc. riebumo varške, o naudojant sausesnę, iš pakelių - galima šliūkštelti raugintų pasukų arba rūgpienio, - red. past.)...

Iki kito karto.

Valgio ruošimo ypatumais dalijosi Romualdas BALIUTAVIČIUS