Daug ir dažnai pasakoju apie kasdienius valgius, o štai gėrimai liko lyg ir užmiršti... Beliko spragą „užtaisyti” ir tai ketinu padaryti šiandien dviem tikrai neprastais gėrimų receptais – šalto ir karštojo.

Pirmiausia pasidarykime paprasto ir skanaus gaivinančio gėrimo, kuris šiaip labai jau gerai malšina troškulį per karščius, bet, kadangi karščių bus tik kitą vasarą, galime juo pasimėgauti ir dabar. Negi lauksime? Niekur neparašyta, kad tai draudžiama.

 

Indą (pavyzdžiui, plastikinį butelį arba ąsotį) pripilkime tyro šalto vandenėlio, įmeskime kelis citrinos griežinėlius (1,5 litro vandens užtenka dviejų griežinėlių) ir įdėkime pluoštą švėžių mėtų. Negailėkime mėtų ir naudokimės proga, nes kol kas to gero daug ir kone kiekviename patvoryje auga.

 

Pridenkime indą su vandeniu bei kitais produktais skepeta ir palikime vėsioje vietoje pastovėti. Kiek? Atsakyti sunku. Jeigu tenkina nestiprus žolynų aromatas, gana ir kelių valandų, o jei esate stipresnio skonio mėgėjas – nors ir dvi paras. Tik reikėtų atsiminti, kad jeigu šitaip modernizuotas vandenėlis su laiku ima drumstis, jo geriausia nebevartoti.

 

Kitas receptas neseniai mane pasiekė iš Turkijos. Pavadinkime jį „Turkiška kava”. Žinoma, per vis geriau naudoti originalią turkišką kavą, kuri, sumalus, yra šviesesnė savo spalva už mums jau įprastas rūšis, švelni ir labai aromatinga. Taip pat turbūt nereikia priminti, jog kava iš ką tik sumaltų pupelių pranoksta gatavai sumaltą fabrike, kokią dažniausiai ir perkame...

 

Po to, kai kavos pupelės sumaltos, sukratome į metalinį indą kavai virti su ilga rankena. (Turbūt aišku, apie ką aš kalbu?) Žinoma, tokio neturint tiks ir kitas nedidelis virimui skirtas indas. Taigi kava supilta, suberiame cukrų. Kiek – čia jau skonio reikalas. Tada viską užpilame šaltu vandeniu. Geriau naudoti minkštą, švarų vandenį, iš neužteršto šulinio arba šaltinio. Ir būtinai šaltą. Na, o vanduo iš čiaupo tam tikslui mažiausiai tinka... 

 

Beliko kavą užkaisti. Pasirūpinkite, kad liepsna būtų nedidelė, silpna (geri dalykai greitai nesidaro) ir nukaiskite, kai tik viralas ims burbuliuoti.

 

Sakoma, kad pirmas turkiškos kavos gurkšnis būna su tirščiais – čia kaip prekinis geros kavos ženklas. Beje, Turkijoje priimta kartu su kava paduoti ir šalto vandens, kuris geriamas kartu, pakaitomis, arba po to, kai kavos puoduke nebelieka. Be to, prie kavos tiekiami įvairūs rytietiški saldumynai, riešutai meduje, chalva ir t. t. Juos, mano galva, gali pakeisti ir mūsų konditerių išmonės.

 

Malonaus kavagerio!

 

Receptais su Jumis dalijosi Romualdas BALIUTAVIČIUS