facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Serviruoti teko ant pjaustymo lentučių (netilpo į kelionines lėkštes) ir apsieiti su dekoracijų minimumu, tačiau gamtoje ir taip viskas gardu...
Autoriaus nuotr.

 
Netgi patiems didžiausiems namisėdoms prasidėjo kelionių ir lauko kepsnių sezonas, vadinasi, laikas traukti viešumon, ką gero esu nuveikęs šioje plotmėje. Siūlau išsikepti skumbrių. Aš naudojau dengtą kepsninę, nes šitoks kepimo būdas mažiau teištraukia syvų iš kepamo produkto negu kad čirškinant ant atvirų anglių. Žinoma, neteigiu, kad šitaip kepti negalima ir nepriimtina apskritai. Juk vytinta kuoja būna dar sausesnė, o kiek ją mėgstančių! Taigi kad prieš skonį nepapūsi...

Neabejoju, jog šitaip kepti galima ir bet kurią kitą didesnę (ir riebesnę) žuvį, tačiau aš pasirinkau šaldytas skumbres. Šaldytas, nes tik tokias įmanoma pagauti Šiaulių parapijoje. (O jeigu kas mano kitaip, tegul pirmas mane apmėto šviežiomis skumbrėmis – būsiu didžiai dėkingas!)

Pradėkime nuo to, jog reikės tiek žuvų, kiek yra valgančiųjų. O vaikučiams pabiručiams šio gero reikės kur kas mažiau, nes jų pilvukuose dar turi likti vietos saldainiams, šokoladui, pyragaičiams ir čipsams, kurių mylintys gimdytojai savo atžalėlėms duoda prieš ir po kiekvieno valgio (šiek tiek juokauju).

Sušilusias iki kambario temperatūros žuveles išskrodžiame, nuplauname šaltu vandeniu, nusausiname ir suprieskoniuojame. Nieko „gudraus”: druska, malti juodieji pipirai, keli šaukštai citrinos sulčių... Galima ir maltos kalendros. Aš kaip tyčia per miesto šventę aptikau prieskonių žuviai. Nors nesu linkęs  naudoti gatavų mišinių, bet susigundžiau, nes jie buvo be druskos ar kitokio cheminio šlamšto ir nepaprastai gardžiai kvepėjo...

Suprieskoniuotas žuvis dedame į sandarų indą ir paliekame šaldytuve „pailsėti“ bent kelias valandas. Jeigu žuvys didelės arba turi smulkių ašakų, rekomenduojama jų šonuose peiliu padaryti po keletą gilesnių skersinių įpjovų. Tačiau skumbrėms tai visai nebūtina. Na, o patys toliau ruošiame įdarą.

Galima pilvan prikimšti šviežių žalumynų. Bėda tik, kad dažnai žuvis iškepa greičiau, negu spėja jos pilve sušilti žolelės... Dėl to pradžiai siūlau paruošti įdarą, o jau kitą kartą bus galima ir paeksperimentuoti.

Taigi įdaras: pakepiname aliejuje smulkintą svogūną, kol jis pasidarys skaidrus. Tada į keptuvę suverčiame 2 nedideliais kubeliais supjaustytus ne itin didelius prinokusius pomidorus, prieš tai  pašalinę jų odeles. Kepame toliau. O kai pomidorai ima tižti, įberiame po nedidelę saujelę smulkintų krapų, petražolių ir svogūnų laiškų. Dar truputį druskos, žiupsnį cukraus (jei pomidorai per rūgštūs). Maišydami viską dar pakepiname vieną minutę, ir įdaras paruoštas.

Prieš dedant ant žarijų, skumbrių pilvai prikemšami pasidaryto įdaro ir užsandarinami mediniais dantų krapštukais. Tada žuvų šonai sutepami aliejumi ir dedama ant grotelių. Kaip jau minėjau, kepsninė visą kepimo laiką būna uždara, išskyrus momentą, kai žuvis atsargiai apverčiame ant kito šono. Priklausomai nuo žarijų kaitros ir grotelių aukščio, 300-400 g skumbrės iškepa per 20 minučių: dešimt minučių šildome vieną šoną, dešimt – kitą. Žinoma, kiekviena kepsninė skirtinga, tad šioje vietoje aš mažas patarėjas...

Svarbu žuvų neperkepti – bus sausos ir neskanios. Kita vertus, žalios irgi ne geresnės...

Skumbrė – riebi ir skani žuvis, nereikalaujanti paruošiant ypatingų žinių ar priedų. Iškepus pakanka kartu patiekti baltos duonos, šviežių pomidorų arba agurkų, ir pirmyn valgyti! O jei dar kur surasite butelaitį šalto, sauso baltojo vyno...
Ruošiant sugadinti skumbrę reikia talento. Vis dėlto lietuviai – žmonės talentingi, todėl turint laiko ir noro galima patiekti padažą, kuris šiam valgiui suteiks naujų spalvų bei skonio atspalvių ir (ką jau čia slėpti) kažkiek pagelbės, jei kepdami žuvį pernelyg sudžiovinsite. Tuo tikslu „blenderiu” sumaišome stiklinę natūralaus jogurto su 2 šaukštais grietinėlės, įmaišydami 1 šaukštą smulkintų migdolų, žiupsnelį druskos bei maltų juodųjų pipirų. Padažą tiekti kartu su kepta žuvimi atskirame indelyje.
Skanaus.
Receptais ir patiekalo paruošimo būdu dalijosi Romualdas BALIUTAVIČIUS


Į viršų