Anot Šiaulių kolegijos Transporto inžinerijos studijų katedros darbuotojo R. Ignatavičiaus, nedidelis bamperio remontas nėra sudėtingas, todėl turint šiek tiek žinių bei reikalingas priemones, galima pabandyti tai atlikti pačiam.
Autoriaus nuotr.
 
 
Romualdas BALIUTAVIČIUS
Plastikinis bamperis – automobilio kėbulo detalė, kuri dažniau negu kitos patiria pašalinį mechaninį poveikį: atsirėmimas į kliūtį parkuojant automobilį, temperatūrų svyravimai ir, žinoma, eismo įvykiai. Jeigu pažeidimai nedideli, pigiau yra bamperį remontuoti, negu pirkti naują, kas sunkmečio laikotarpiu daugumai automobilių savininkų tikrai ne paskutinėje vietoje. Pasak Šiaulių kolegijos Transporto inžinerijos studijų katedros darbuotojo Ramūno Ignatavičiaus, turint pastogę ir esant galimybei įsigyti (arba pasiskolinti) nesudėtingą įrangą, „susiklijuoti” pažeistą bamperį gali pabandyti kiekvienas, turintis bent minimalias šios srities žinias bei įgūdžius. Apie tai ir pakalbėsime.
 
Remonto būdai
 
„Bamperis pažeidžiamas ne tik susidūrus su kliūtimi, bet ir po žiemos, kai dėl temperatūrų kaitos jame gali atsirasti įtrūkimų. Žinoma, plastmasių, iš kurių gamykloje liejami bamperiai, taip pat esama visokių. Dažniausiai naudojamas polipropilenas arba poliuretanas. Tai trapūs lydiniai, kurie nuo smūgio plyšta arba sutrupa”, - pasakoja R. Ignatavičius.
 
„Teko skaityti suomio lenktynininko knygą, parašytą dar praėjusio amžiaus viduryje, kurioje jis pataria ne vietoje, netvarkingai pastatytus svetimus automobilius (pavyzdžiui, aikštelėje prie parduotuvės), truputį pastūmėti suglaudus bamperius – „pasidaryti vietos”. Ko gero, plastikiniams bamperiams tai netaikytina?”
 
„Tikrai ne, - juokiasi pašnekovas. - Šitokie „triukai” pavyktų nebent senoms mašinoms, turinčioms metalinius bamperius. O ir svetimo automobilio savininkas nelabai apsidžiaugtų, matydamas, kaip stumdoma jo technika... Platmasiniai bamperiai ne tiek patvarūs susidūrimo atveju, tačiau saugesni ta prasme, jog mažiau žaloja į eismo įvykį pakliuvusius pėsčiuosius – sušvelnina smūgį, kadangi jų lietimosi plotas didesnis. Kai kurie savo ertmėje bamperai turi „putų amortizatorius”. Vėlgi šitoks konstruktorių sprendimas leidžia sušvelninti smūgį, jį amortizuoti, dėl to mažiau nukenčia ne tik kėbulas, bet ir prieš automobilį iššokęs pėstysis arba dviratininkas. Šiaip ar taip žmogaus gyvybė bei sveikata yra visų svarbiausia. Bet grįžkime prie bamperių remonto...
 
Taigi galima įtrūkusią ar ištrupėjusią vietą „lopyti” dviem būdais: specialiu lituokliu arba mechaninio feno pagalba, kuriuo plastmasė įkaitinama tiek, jog ima lydytis ir taip „suvirinama”. Norint sukietinti siūlę, kartais sujungimo vietoje dedama plieninė arba bronzinė viela.
 
Prieš sujungiant, jungimosi paviršiai nušlifuojami, o briaunos kampiniu šlifuokliu arba, paprasčiausiai, peiliu nupjaunamos maždaug 45 laipsnių kampu taip, kad sudėjus sudarytų vieną lygų paviršių. Ten pat dedama viela arba minkšta spyruoklė, kuri prieš tai suplojama, kad profilis būtų stačiakampis, o ne apvalus. Įkaitinus sujungimo vietą tiesiog įspraudžiama į siūlę, o ant viršaus galima dar ilydyti gabalėlį tokios pat plastmasės papildomai. Žinoma, po to bamperis glaistomas, šlifuojamas, dažomas...”
 
Dar vienas būdas, pasak R. Ignatavičiaus, vadinamasis remonto komplektas. Jį sudaro dviejų skirtingų fiksacijų klijai, folija ir armatūra – vielos tinklelis. Komplekto pagalba pažeista vieta, kaip ir anksčiau aprašytuoju atveju, paruošiama, pakraščiai nupjaunami 45 laipsnių kampu, tada iš vienos pusės dedama folija, neleidžianti klijams prasiskverbti į kitą pusę, tepami klijai, o ant viršaus dedama armatūra. Pasak R. Ignatavičiaus, šioji technologija labiau tinka polipropileniniams bamperiams tvarkyti, kadangi kaitinant jų plastmasė ima lydytis, degti, atsiranda apnašų, kurios, patekusios į suvirinimo vietą, ją susilpnina. Ir šiuo atveju, suklijavus pažeistą vietą, bamperį reikia gruntuoti, šlifuoti, nudažyti.
 
Bamperį – į sauną?..
 
„Jeigu bamperis nėra trūkęs, o tik įlinkęs (deformavęsis), jo formai atstatyti esama kitokio būdo. Tam bamperis nuimamas nuo mašinos, atnešamas į karštą patalpą, pavyzdžiui, į sauną, jeigu tokią turite, ir deformuota vieta įtempiama, pavyzdžiui, pakabinant prie jos svorį. Nuo karščio plastmasė plečiasi, o jai atvėsus, pašalinamos atotampos, ir paprastai deformacijos nebelieka”, - teigia R. Ignatavičius.
 
„Kartais bamperiams atitrūksta tvirtinimo vietos. Ką čia galėtumėte patarti?”
 
R. Ignatavičius: „Bene paprasčiausia bus į vidinę bamperio dalį įklijuoti kampuotį arba tokį išlankstyti iš skardos gabaliuko ir sutvirtinti abi dalis arba medvaržčiais, arba kniedėmis. Aprašytasis būdamas naudojamas ne dažnai, ir matyt todėl, kad po remonto dažnai lieka matomi tvirtinančių elementų pėdsakai... Bet vis tiek tai pigiau negu pirkti naują bamperį”.
Anot jo, jeigu jau atsitiko taip, kad reikia remontuoti galinį bamperį, pravartu pagalvoti ir apie tai, ar neapsimokėtų tuo pačiu įmontuoti specialią įrangą, kuri ypač praverstų mažesnę patirtį turinčiam vairuotojui. Sistema garso signalu įspėja vairuotoją, kai iki kliūties lieka koks 20 centimetrų. Tai labai patogu parkuojantis perpildytose automobilių stovėjimo aikštelėse arba kiemuose. Naujos mašinos dažniausiai jau turi tokį įrenginį, sumontuotą gamykloje, tačiau visa tai galima įsigyti bei įmontuoti ir „gyvenimo mačiusiai” technikai kaip atskirą komplektą. Parkavimio sistemos montavimas nėra sudėtingas - su tuo pajėgus susidoroti dažnas vairuotojas. Kaina prieinama, ir žymia dalimi prikauso nuo jutiklių skaičiaus bei jų spalvos”, - teigia R. Ignatavičius.



Į viršų