Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklėse aiškiai pabrėžta, kad susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, vairuoti draudžiama. Manoma, kad stiprus negalavimas transporto priemonės vairuotojo budrumą bei reakcijos laiką kelyje sumažina it išgėrus.

Medikai antrina, kad karščiuojant, pajutus ūmius skausmus, galvos svaigimą, labai susijaudinus, ištikus hipertenzinei krizei ar širdies ritmo sutrikimams, prie vairo sėsti nevalia.

Taip pat egzistuoja ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių yra ribojama teisė vairuoti. Tai tam tikro laipsnio regėjimo sutrikimai, kai kurios akių ligos, stiprūs klausos sutrikimai, kai kurios širdies ir kraujagyslių ligos, neurologinės ligos.

Specialistų teigimu, staiga stipriai sunegalavus neretai galima paprašyti kolegų ar draugų, kad parvežtų namo arba bent jau parvairuotų automobilį. Arba galima vieną kartą grįžti namo ir taksi.

Šiauliečių nuomone, susirgus geriau iš tiesų nevairuoti. Tačiau jeigu tai tėra sloga ar galvos skausmas, tuomet vairuojant nieko blogo neturėtų nutikti.

Antanas: „Visko būna“
– Viskas priklauso nuo ligos. Jeigu truputį sloguoji, manau, kad tuomet vairuoti nėra nusikaltimas. Vis dėlto pas mus yra kelių erelių, kurie vairuoja net išgėrę. Be to, jaunuoliai keliuose padaro daugiau klaidų nei vyresnio amžiaus žmonės. Pavyzdžiui, jie užkiša kelią autobusui ar kitai transporto priemonei.

Asta: „Vairuoju“
– Kai sergu, vairuoti nebijau. Manau, kad pakankamai gerai įvertinu savo sveikatos būklę ir tai įtakos vairavimo įgūdžiams neturi. Netikiu, kad vairavimas sergant yra lygus vairavimui išgėrus. Aišku, jeigu mano emocinė būklė bloga, tuomet tikrai nevairuoju. Nepaisant, ar žmogus serga, ar ne, negaliu pasakyti, kad šiauliečiai yra geri vairuotojai. Mūsų keliuose vairuotojų kultūra yra ne pati geriausia.

Raimundas: „Net neatsimenu, kada sirgau“
– Jeigu blogai jausčiausi ir sunkiai sirgčiau, tikrai nesėsčiau į automobilį ir nevairuočiau. Jeigu esi prigėręs vaistų, tai praktiškai būni kaip išgėręs, todėl vairuoti negalima. Aišku, taip kaip aš turbūt mąsto ne visi. Visi vairuoja pagal galimybes. Manau, kad tokiais atvejais artimieji turėtų patarti, jog žmogus geriau nevairuotų.

Andrius: „Kai sergi, vairuoti nesinori“
– Kai sergi, tai ir neturi vairuoti. Tuomet kažkur važiuoti net nekyla jokio noro. Be to, tuomet kyla didesnis pavojus kilti nelaimingam atsitikimui. Manau, kad panašiai mąsto ir aplinkiniai. Vargu ar kiti žmonės tokiais atvejais gali ką nors patarti, visiems reikia mąstyti savo galva.

Valdemaras: „Kai sergu – nevairuoju“
– Kai sergu, aš guliu lovoje, kad neapkrėsčiau kitų. O apie vairavimą tuomet nebūna net jokios kalbos. Žmones vežu, o ne malkas, atsakomybę reikia jausti tiek už juos, tiek už save. Reikia vežti saugiai ir kad bacilų aplink nebūtų. Tik kvailas žmogus gali galvoti kitaip.

Mykolas: „Paprastai aš nesergu“
– Nematau nieko bloga, jeigu sloguojantis žmogus vairuoja. Ligų nesibaiminu, nemanau, kad tai turi didelės įtakos vairavimui. Aš jau prie visko pripratęs, nelakstau kaip jaunas, todėl man jokių bėdų nekyla.

Į viršų