Šalies keliuose vis dažniau galima pamatyti beveik be jokio garso judančius automobilius – labiau įgudusi akis jau atskiria, kad tai – elektromobiliai. Šios elektra varomos transporto priemonės sparčiai populiarėja ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje: VĮ „Regitra“ duomenimis, 2011 metais Lietuvoje buvo užregistruoti tik 4 elektromobiliai, o praėjusių metų pabaigoje jų skaičius priartėjo prie 350, t. y. per penkerius metus jų padaugėjo beveik 90 kartų! Kas lemia tokį spartų šios „žaliosios“ transporto priemonės populiarėjimą ir kodėl ateityje vis daugiau žmonių rinksis ją?
Europos draudimo bendrovės Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius sako, kad besirenkantys elektromobilius gali jaustis privilegijuotais, nes yra numatyta ne viena lengvata. „Elektromobiliai dėl savo ekologiškumo ir ekonomiškumo yra skatinami – įvairios Europos valstybės yra užsibrėžusios ambicingus tikslus padidinti šių automobilių skaičių gatvėse. Pavyzdžiui, Vokietija numačiusi, kad iki 2025 m. kas ketvirta nauja mašina bus elektrinė. Lietuva taip pat neatsilieka – per artimiausius 7-erius metus kas dešimtas naujas automobilis turėtų būti varomas elektra. Ambicingi planai įgyvendinami skatinant pirkti elektromobilius“, – sako T. Nenartavičius ir vardina, kokiais pranašumais gali pasinaudoti elektromobilių savininkai jau dabar.
1. Galima įkrauti ir namie
Dalį vairuotojų nuo elektromobilių atbaidydavo menkai išvystyta infrastruktūra – su pilnai įkrauta baterija elektromobilis gali važiuoti apie 150 kilometrų, tad vėliau tenka ieškoti įkrovimo stotelės. Kuo toliau, tuo labiau tankėja elektromobilių degalinių tinklo plėtra: vien per praėjusius metus įkrovimo stotelių skaičius išaugo beveik 10 ir šiuo metu visoje Lietuvoje jų yra 27.
Įkrovimo stotelių galima rasti bene visuose šalies didmiesčiuose, jų pradeda rastis ir mažesniuose miestuose, o įkrovimų stotelių skaičiumi išsiskiria Kaunas (7 stotelės) ir Vilnius (6 stotelės). T. Nenartavičius sako, kad tankėjant įkrovimo stotelių tinklui, klientų dėl išsikrovusių baterijų gelbėti nereikia. „Nors klientai klausia, ar tenka pagelbėti elektromobilių vairuotojams išsikrovus baterijai kelyje, tačiau kol kas dėl šios problemos neteko teikti asistavimo paslaugos. Elektromobilis turi ir tą pranašumą, kad jį galima įkrauti namie. Jei važinėjate tik po miestą, to turėtų visiškai užtekti“, – sako bendrovės atstovas.
2. Nereikia stovėti spūstyse
Nemažai šalių skatina elektromobilių įsigijimą. Pavyzdžiui, Vokietijoje elektromobilių pirkėjams dalį automobilio kainos subsidijuoja valstybė – vienam automobiliui įsigyti skiriama 4 tūkst. eurų. Pasak T. Nenartavičiaus, Lietuvoje pasirinktas kitas skatinimo modelis – elektromobilių savininkai įgauna privilegijų ne pirkdami automobilį, o kelyje.
„Lietuvoje skatinama įsigyti elektromobilių suteikiant privilegijų kelyje. Pavyzdžiui, elektriniais automobiliais galima važiuoti viešajam transportui skirtomis juostomis. Didmiesčių gyventojams toks pranašumas sutaupo ne vieną valandą brangaus laiko, kurį galima skirti darbui, mokslams ar šeimai“, – teigia Draudimo departamento direktorius.
3. Besidraudžiantieji turi pranašumą
Elektromobilius, kaip ir kitas transporto priemones, reikia drausti. Nors elektromobiliai santykinai yra brangesni nei įprasti automobiliai, draudikai pastebi, kad jų patiriama žala gali būti mažesnė – elektromobiliai turi mažiau dalių, kurios gali būti pažeistos. Elektromobilyje nerasite generatoriaus, sankabos, radiatoriaus, kuro siurblių ar žvakių.
T. Nenartavičius mini, kad draudžiant elektromobilius sąlygos nustatomos ir įmokos apskaičiuojamos kaip ir kitų, tradicinių lengvųjų mašinų. Tiesa, elektromobiliai turi vieną pranašumą prieš kitas transporto priemones.
„Elektromobilio Kasko draudimo rizika vertinama priklausomai nuo vairuotojo rizikos duomenų ir nuo automobilio techninių parametrų. Draudimo sąlygos priklauso ir nuo remonto įkainių bei detalių kainos. Dar vienas faktorius – vagystės rizika. Čia elektromobilių savininkai turi pranašumą, nes dėl rinkos mažumo tokių automobilių vagystės rizika yra labai maža, tad šis faktorius ir reikšmingai veikia galutinę draudimo kainą“, – dėsto ekspertas.
4. Nemokamas automobilių statymas
Elektromobilių savininkams negresia ir baudos už užmaršumą. Visi šalies didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – turi patvirtintą tvarką, pagal kurią elektromobilius galima nemokamai statyti savivaldybėms priklausančiose aikštelėse bei automobilių statymo vietose. Tad jei dirbate netoli miesto centro ar dažnai ten lankotės, pavyks sutaupyti apvalią sumą.
„Elektromobilių savininkams reikėtų tik priminti, kad tam, kad jie pasinaudotų šia privilegija, reikia išsiimti leidimą iš savivaldybės ar aikšteles administruojančių savivaldybės įmonių. Be leidimų esantys elektromobiliai yra prilyginami įprastoms transporto priemonėmis“, – nurodo T. Nenartavičius.
5. Didesnis pasitenkinimas
Pastebima, kad elektromobilius renkasi modernūs ir sąmoningi miesto gyventojai, kuriems nesvetimos ekologiškos idėjos. Tokie automobiliai neteršia aplinkos, jų efektyvumas yra daug didesnis, taigi jų savininkai prisideda prie aplinkos puoselėjimo ir atsakingo vartojimo.
„Žmonės, kurie renkasi elektromobilius galvoja ne tik apie patogumą, bet ir kitus – visų pirma apie aplinką ir aplinkinius. Galima daryti prielaidą, kad tokie vairuotojai yra drausmingesni, o tai sumažina elektromobiliams priskiriamą draudimo rizikos kategoriją“, – pastebi ekspertas.
Toks atsakingas elgesys turi ir ekonominę pusę: elektromobilių sąnaudos kurui yra apie penkis kartus mažesnės nei įprastų lengvųjų automobilių. Tai pasiekiama dėl kelių dalykų: elektra yra pigesnė kuro rūšis nei naftos pagrindu pagaminti degalai; elektromobilių efektyvumas yra daug didesnis – apie 80 proc. energijos iš baterijų yra perduodama į automobilį, kai tuo tarpu vidaus degimo variklis tik apie 20 proc. kuro paverčia kinetine energija.
Įstatymo pataisos gali pabloginti skolininkų padėtį
Pradelsėte susimokėti baudas už kelių eismo pažeidimus? Gali tekti atsisveikinsite ir su vairuotojo pažymėjimu. Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kuriose numatoma įtvirtinti nuostatą, jog asmeniui, nesumokėjusiam visų jam paskirtų baudų, nebūtų išduodamas ir keičiamas vairuotojo pažymėjimas. Šis įstatymas dar labiau pablogins beviltiškų skolų turinčių žmonių padėtį, teigia teisininkas, fizinių asmenų bankroto ekspertas Algridas Radušys.
„Pataisų iniciatoriai įsitikinę, jog įstatymo pakeitimai padės išieškoti pradelstas baudas už KET pažeidimus. Paprastai ilgalaikės skolos yra simptomas, jog žmogus savo gyvenime turi didelių rūpesčių ir, tikėtina, didelių skolų. Tokiose situacijose prievartos mechanizmai neveikia“, – teigia A. Radušys.
Anot teisininko, pradelstos skolos paprastai reiškia, jog žmogus nebemato prasmės jų mokėti, administracinių baudų, taip pat. Fizinių asmenų bankroto praktikoje administracinės skolos nenusirašo, tačiau jas galima pakeisti kitomis administracinėmis priemonėmis: viešaisiais darbais arba areštu. „Taigi, piniginė bauda – ne vienintelis būdas. Noriu paraginti skolų turinčius žmones neatidėlioti svarbių sprendimų, o pasitarti su teisininkais“, – ragina A. Radušys.
