facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Nors žuvusiųjų ir sužalotų šalies keliuose mažėja, tačiau draudikų duomenys rodo, kad eismo įvykių, kuriuose padaroma žala turtui, skaičius auga. Europos draudimo bendrovė Lietuvoje paklausė pačių vairuotojų, kas padėtų sudrausminti eismo dalyvius ir pagerintų eismo kultūrą. Eismo dalyviai nurodo, kad eismo situaciją gerintų griežtos priemonės, tokios kaip baudų didinimas ar privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainos koregavimas, priklausomai nuo kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų istorijos. Draudikai sutinka, kad tokia priemonė gali būti veiksminga, tačiau dėl aršios konkurencijos transporto draudimo kaina yra santykinai žema ir tai mažai veikia vairuotojų elgesį.

Eismo kultūra gerėja
Paklausti, kokios priemonės labiausiai paskatintų vairuotojus kelyje elgtis atsakingiau, apklausoje dalyvavę eismo dalyviai minėjo tokias poveikio priemones (buvo galima rinktis ne vieną variantą): didesnes baudas (51 proc.); dažnesnius policijos reidus (51 proc.); draugiškesnius, kelių eismo taisykles primenančius, ženklus (36 proc.); sukėlus avariją, didesnę privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainą (35 proc.); socialines saugaus eismo reklamas ir kitas vaizdines priemones (30 proc.).

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto, Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskis teigia, kad Lietuvoje bendra eismo kultūra gerėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Todėl suprantamas vairuotojų prielankumas griežtesnėms priemonėms, kurios duoda staigų efektą.

„Finansinės poveikio priemonės labai greitai koreguoja vairuotojų elgesį – tuo buvo galima įsitikinti 2007 m., kuomet buvo sugriežtinta vairuotojų atsakomybė ir tai davė labai greitą efektą. Socialinė reklama ir kitos švietimo priemonės irgi veikia, bet jos yra ilgalaikės priemonės, todėl jų poveikį sunku įžiūrėti trumpuoju periodu. Jas reikėtų diegti nuo darželio ir mokyklos ir tada gatvėse po dešimtmečio kito važinės visai kito mentaliteto ir mąstymo vairuotojai“, – nurodo ekspertas.  

Ragina vairuoti sąmoningai
Tomas Nenartavičius, Europos draudimo bendrovės Lietuvoje Draudimo departamento direktorius nurodo, kad privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kaina, priklausomai nuo pažeidimų istorijos, būtų efektyvi priemonė drausminant prasižengusius ir ugdant eismo kultūrą, tačiau dėl aršios konkurencijos ir palyginus nedidelių draudimo įmokų, Lietuvoje ši priemonė nėra efektyvi ir jos poveikis minimalus. Nedrausmingas ir nuolatos KET nusižengimus darantis vairuotojas gana lengvai sumoka padidėjusią draudimo įmoką, nes bendras jų lygis nėra aukštas.    

„Iš apklausos aiškėja, kad apie pusę vairuotojų saugiai vairuoja sąmoningai – t. y. jų vairavimo kultūros nekeičia kiti veiksniai. Vadinasi, kitos pusės vairuotojų elgseną galima koreguoti, naudojant poveikio priemones. Tyrimai rodo, kad neapsidraudę vairuotojai dažniau patenka į eismo įvykius, kuriuose sužalojami žmonės. Vairuotojus draudimo kaina priverčia tiesiogiai susieti savo elgesį su finansiniais padariniais dar iki įvykstant eismo įvykiui, todėl apsidraudę vairuoja atsargiau. Deja, Lietuvoje dėl mentaliteto ypatumų dalis apsidraudusių vairuotojų vairuoja blogiau, nes draudimo įmokos santykinai mažos, o žalą dengia draudimo bendrovės. Jei vairuotojai labiau pajustų finansinius darinius, tuomet draudimo, kaip poveikio priemonės, efektyvumas būtų daug didesnis“, – sako T. Nenartavičius.

Vairuotojai nenori mokėti daugiau
Vairuotojai pritaria, kad pažeidimus darantys ir avarijas sukeliantys vairuotojai turėtų brangiau mokėti už privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą. Su tuo sutiko trys iš keturių apklausoje dalyvavusių vairuotojų. Panašiu nuošimčiu buvo atmestas teiginys, kad automobilio draudimo kainą turėtų kolegialiai dalintis tiek drausmingi, tiek nedrausmingi vairuotojai. Tam nepritariančių respondentų skaičius sudarė 83 proc.  

„Akivaizdu, kad patys vairuotojai remiasi savo patirtimi, vertindami draudimo kainos poveikį vairavimo kultūrai. 27 proc. vairuotojų nurodė, kad privalomo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kaina skatina juos vairuoti atsakingiau, nes nesinori mokėti daugiau vien dėl neatsakingo vairavimo. Dar 11 proc. stengiasi vengti eismo įvykių dėl draudimo paslaugos brangimo. Vadinasi, daugiau nei trečdaliui vairuotojų finansinis vairavimo aspektas yra reikšmingas, skatinantis juos elgtis atsakingai“, – vairuotojų motyvus aiškina T. Nenartavičius.

Tyrimo, kuriuo siekta išsiaiškinti šalies gyventojų vairavimo ypatumus ir nuostatas, metu apklausta 18-74 m. amžiaus 1000 šalies gyventojų, kurie vairuoja transporto priemones.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pernai metais šalyje eismo įvykių metu žuvo 241, o buvo sužaloti 3777 asmenys. Tai mažiausias skaičius nuo Nepriklausomybės pradžios. Beveik pusę avarijų įvyko susidūrus transporto priemonėms, dar trečdalis – vairuotojams užvažiavus ant pėsčiųjų. Transporto priemones registruojančios valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje yra registruota apie 1,5 mln. transporto priemonių.

Statistika: vairuotojai subręsta perkopę 25 m. amžiaus ribą
Dažniausiai į avarijas patenka kelerių metų patirtį turintys jauno amžiaus vairuotojai, parodė didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės statistiniai duomenys. Tikimybė, kad jauno amžiaus vairuotojas sukels eismo įvykį, siekia net 1 iš 5. Avaringumui pastebimai sumažėti prireikia bent septynerių metų.

Nesaugiausiai vairuoja jaunuoliai
„Dvejų metų vairavimo patirties dažniausiai nepakanka, kad jauni vairuotojai gebėtų valdyti automobilį taip, kaip didesnę patirtį sukaupę vairuotojai. Mūsų statistika rodo, kad saugesnio vairavimo įgūdžiai susiformuoja tik sulaukus 25-erių – palyginti su dvidešimties metų amžiaus neturinčiais vairuotojais, šiame amžiuje eismo įvykių tikimybė sumažėja du kartus. Statistiškai saugiausiai vairuoja 40–60 m. amžiaus vairuotojai, kurie į eismo įvykius patenka 4–5 kartus rečiau negu jauniausi ir mažiausiai patyrę vairuotojai“, – sako draudimo bendrovės Žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė.

Remiantis apibendrinta ketverių metų „Lietuvos draudimo“ privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo statistika, didžiausias avarijų dažnio rodiklis stebimas tarp neseniai vairuotojo pažymėjimą įgijusių ir kelerių metų vairavimo patirties nespėjusių sukaupti jaunuolių. Tarp 18-20 m. amžiaus vairuotojų avarijų dažnis siekia 18-19 proc. – būtent tokia dalis iš apsidraudusių 100 vairuotojų sukelia eismo įvykius.

Saugiausias amžius – nuo 35-erių iki 76-erių
Vyresniame amžiuje avarijų dažnis palaipsniui mažėja, o pastebimas sumažėjimas fiksuojamas tarp 25 m. amžiaus vairuotojų. Pradedant šia amžiaus grupe avarijų dažnis tampa mažesnis negu 1 iš 10, o mažiausias avaringumas stebimas nuo 35-erių iki 76-erių, vyresni vairuotojai vėl dažniau pakliūna į eismo įvykius.

„Nors aštuoniolikos sulaukęs žmogus jau laikomas suaugusiu, iš tiesų jo nervų sistema formuojasi bent iki dvidešimt penkerių. Nesubrendęs jaunuolis yra linkęs labiau pasiduoti emocijoms, jį lengviau išprovokuoti, jis gali lengvai sutrikti stresinėse situacijose. Tad toks žmogus dar gali nemokėti tinkamai suvaldyti savęs, bet jau gauna valdyti automobilį“, – sako psichologė ir „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė.

Tai, kad jaunesnio amžiaus vairuotojams būdingas agresyvesnis vairavimo stilius, avarijų metu galintis lemti skaudesnes pasekmes, rodo ir žalų statistika. Jaunų vairuotojų sukeltų eismo įvykių metu patirta žala vidutiniškai yra didžiausia. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, 18–25 m. amžiaus grupės vairuotojų per eismo įvykius patiriama žala sudaro apie 800 eurų ir, palyginti su vyresnėmis amžiaus grupėmis, yra apie 10–20 proc. didesnė. Vidutinė avarijos metu patiriama žala visose amžiaus grupėse sudaro apie 750 eurų.

Reikia mokėti valdyti emocijas
Statistika atskleidžia ir skirtumus tarp lyčių – moterys visose amžiaus grupėse į avarines situacijas patenka dažniau negu vyrai. Tikimybė patekti į eismo įvykį vairuojančioms moterims sudaro 3 iš 50, o vyrams – 2 iš 50. Kaip pastebi draudikai, dažnesnį moterų patekimą į avarijas nulemia tai, kad jų daugiau važinėje miestuose, kur vyrauja intensyvesnis eismas.

Pasak E. Masalskienės, jauniems vairuotojams reikėtų mokytis valdyti savo emocijas ir bandyti geriau suprasti, kaip jos paveikia veiksmus už vairo. „Kiekvieną kartą už automobilio vairo sėdantis jaunas vairuotojas turėtų atsakyti sau, ar man reikia lenktyniauti su šviesoforais ir kitas eismo dalyviais, kaip mano emocinė savijauta veikia mano vairavimo stilių, ar mano susierzinimas, o gal noras pasirodyti nevirsta agresyviu ir pavojingu važiavimu“, – kalba psichologė.

Anot jos, aplinkybių ar kitų eismo dalyvių spaudimui ypač neturėtų pasiduoti moterys. „Fiziologiniai dalykai lemia, kad moterys ne taip gerai kaip vyrai orientuojasi erdvėje, todėl jos pagal savo vairavimo stilių neturėtų stengtis būti panašios į vyrus. Kelyje jos turėtų visada važiuoti taip, kad jaustųsi jaukiai net tuo atveju, jei pristabdo lekiančius eismo dalyvius“, – pastebėjo E. Masalskienė.

Į viršų