Bankai Lietuvoje siekia, kad klientai vis dažniau naudotųsi elektronine bankininkyste, bando atpratinti nuo banknotų piniginėse. Todėl taiko nemažus įkainius už suteiktas paslaugas ir įvykdytas operacijas. Paprasčiausios kasdienės bankinės operacijos internete lietuviams kai kuriais atvejais kainuoja dvigubai daugiau nei kitų Baltijos šalių gyventojams.
Štai Lietuvos bankas atliko tyrimą ir nustatė, kad trys šalyje veikiantys bankai pažeidė Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimus dėl tarptautinių mokėjimų. Šie trys bankai už tarptautinius pervedimus Švedijos kronomis taikė didesnius įkainius, nei leidžiama. Dviejuose bankuose pažeidimai nustatyti ir dėl tarptautinių pervedimų Rumunijos lėjomis.
Už pažeidimą – bauda
Tyrimo metu nustatyta, kad bankai už tarptautinius pervedimus šiomis valiutomis taikė nuo 1,45 iki 4,34 euro didesnius įkainius nei už vietinius pervedimus atitinkamomis valiutomis, nors tai yra draudžiama. Pagal ES teisės reikalavimus, bankai už pervedimus eurais tarp Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių privalo taikyti tokį patį įkainį, kaip ir už vietinius mokėjimus.
Švedija ir Rumunija naudojasi ES valstybių narių teise atitinkamas sąlygas taikyti mokėjimams savo nacionalinėmis valiutomis, todėl minėti reikalavimai galioja ir mokėjimams Švedijos kronomis bei Rumunijos lėjomis. Vadinasi, pervedimai šiomis valiutomis tarp EEE šalių negali būti brangesni už atitinkamus vietinius pervedimus Švedijos kronomis ar Rumunijos lėjomis.
Už minėtus pažeidimus Lietuvos banko valdyba dviem bankams skyrė baudas po 4 488 eurus, o vieną banką įspėjo. Pagal Mokėjimų įstatymą, šiuo metu maksimali bauda už tokį pažeidimą gali siekti 8 688 eurus, minimali – 289 eurus. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į minėtame įstatyme nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą.
Dviejų bankų atveju aplinkybių visuma lėmė, kad jiems skiriamas šiame įstatyme numatytas baudos vidurkis. Trečiojo banko atveju skirta švelnesnė poveikio priemonė – įspėjimas, nes bankas pats pripažino padarytą pažeidimą ir jį pašalino dar 2015 m. viduryje.
Trūksta konkurencijos
Norėdami išsiaiškinti, kaip nustatomi mokėjimo įkainiai ir kodėl mokesčiai skirtinguose bankuose yra nevienodi, kreipėmės į šalyje veikiančius bankus. Deja, situacijos komentuoti plačiau niekas nepanoro. Kalbinti pašnekovai vienbalsiai atsakė, kad mokėjimo įkainiai nustatomi laikantis Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo reikalavimų.
„Mokėjimo paslaugų tiekėjai nustato komisinius ir kitus atlyginimus nepiktnaudžiaudami ir taip, kad jie atitiktų teikiamos mokėjimo paslaugos pobūdį, būtų ekonomiškai pagrįsti ir teisingi“, – kalbėjo bankų atstovai.
Nesulaukę išsamesnio komentaro, kreipėmės į Lietuvos bankų asociaciją. Asociacijos prezidentas Stasys Kropas „Šiaulių naujienoms“ paaiškino, kad situacija nėra probleminė, todėl nereikėtų iš musės daryti dramblio.
Komentuodamas situaciją apie bankų dėl tarptautinių mokėjimų pažeistus ES teisės reikalavimus, pašnekovas pabrėžė, kad viskas ne dėl kainų politikos, bet skirtingo teisės aktų interpretavimo. Matyt, dėl neapsižiūrėjimo kažkas tiesiog suklydo ir už tarptautinius pervedimus taikė didesnius įkainius, nei leidžiama.
„Tikriausiai taip nutiko dėl nepasižiūrėjimo ar teisės aktų nesupratimo. Manau, tai labiau skirtingas interpretavimas nei rinkodaros politika“, – sakė S. Kropas.
Paklaustas, ar jo nuomone, kitų bankų paslaugų ir operacijų įkainiai nėra per dideli, prezidentas atsakė, kad nors už kasdienes paslaugas sumokame daugiau, mes pigiau skolinamės: „Tyrimai nerodo, kad bankų taikomi įkainiai yra nepagrįsti. Žinoma, kai kurie įkainiai galbūt iš tiesų rėžia akį ir galbūt kai kuriuos iš tiesų tai erzina, tačiau tai tėra išskirtiniai nukrypimai. Pavyzdžiui, skolinimo įkainiai pas mus yra mažiausi.“
Pašnekovo nuomone, įkainiai Lietuvoje mažėtų, jeigu lietuviai dažniau atsiskaitytų bankų kortelėmis. Jeigu valstybinės institucijos geriau reguliuotų paslaugų prieinamumą ir konkurencingumą. Žodžiu, jeigu padidėtų pasiūla ir atsirastų daugiau konkurencijos, įkainiai mažėtų.
