Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Davoso pasaulio ekonomikos forume pakvietė Europos šalis didinti lėšas, skiriamas saugumui stiprinti, sparčiau plėtoti gynybos pramonę ir mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. Kartu Lietuvos vadovas pabrėžė, kad NATO privalo išlikti kertiniu Europos ir visos euroatlantinės erdvės saugumo ir gynybos pamatu, kuriam nėra ir nereikia dirbtinai kurti alternatyvos.

Viešoje diskusijoje „Ginant Europą“ Lietuvos vadovas dalyvavo kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda, Šiaurės Makedonijos Prezidentu Stevo Pendarovskiu, Ispanijos užsienio reikalų ministru Jose Manueliu Albaresu Bueno ir Baltarusijos demokratinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja.

„Jau beveik metus vykstantis Rusijos karas prieš Ukrainą pakeitė visą pasaulį, sukeldamas grėsmių tarptautinei taisyklėmis grįstai tvarkai, maisto, energetiniam saugumui ir pasaulio prekybai. Šio karo baigtis lems Europos ateitį, todėl mūsų bendra pareiga yra remti Ukrainą visomis priemonėmis – pirmiausia karinėmis, taip pat politinėmis, ekonominėmis, finansinėmis, humanitarinėmis. Pagalba Ukrainai privalo būti tvari, ilgalaikė ir glaudžiai koordinuojama tarp ES ir NATO“, – sakė Lietuvos Prezidentas.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad nors pastaraisiais metais Europos valstybės nuolat didino gynybos finansavimą, šiandieninė saugumo situacija reikalauja tai daryti dar greičiau.

„Rusijos karas Ukrainoje parodė ne tik stipriąsias Europos vietas, bet ir tas sritis, kurioms reikia visų europiečių skubaus ir sutelkto dėmesio. Privalome stiprinti ir sparčiau plėtoti savo gynybos pramonę, kad užpildytume atsivėrusias spragas. Rusijos grėsmė niekur neišnyks, nežiūrint, kokiomis sąlygomis ir kada baigsis karas“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas akcentavo, kad 2023 m. liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime tikimasi pasiekti sąjungininkų susitarimą dėl įsipareigojimo didinti gynybai skiriamas lėšas. „Europos valstybės privalo laikytis pažadų didinti investicijas į gynybą ir modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas. To reikalauja mūsų strateginė realybė. 2 procentai turėtų būti gynybos finansavimo „grindys“, o ne „lubos“, – teigė Prezidentas, priminęs, kad Lietuva 2023 m. gynybos biudžetą padidino iki 2,5 proc. BVP.

Kalbėdamas apie Europos saugumą Lietuvos vadovas pabrėžė, kad jo kertiniu akmeniu yra ir išliks transatlantinis gynybos aljansas – NATO.

„Šiaurės Atlanto Aljansas neturi alternatyvos. Transatlantinis ryšys yra nepakeičiamas ir turi būti stiprinamas. Kuo stipresnė bus kiekviena Aljanso grandis, tuo saugesnė bus Europa ir visa euroatlantinė erdvė. Veiksmų sinergija turi būti mūsų tikslas, kalbant apie ES ir NATO bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje“, – diskusijoje „Ginant Europą“ kalbėjo Prezidentas.

Lietuvos vadovas taip pat pažymėjo, kad Europos saugumas nėra ir negali būti matuojamas tik ginklais ir karine galia.

„Europos sėkmė bus matuojama veiksmais, kurių valstybės imsis nutraukdamos savo priklausomybę nuo Rusijos, ypač nuo jos energetikos išteklių. Sėkmė bus matuojama žingsniais, kurių imsimės atstatydami Ukrainą, plėsdami sankcijas Rusijai, reikalaudami atsakomybės už karo nusikaltimus“, – Davoso pasaulio ekonomikos forume sakė Lietuvos Prezidentas.

Pranešimą paskelbė: Kristina Belikova, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Į viršų