Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus nuotolinių šventinių susitikimų cikle dalyvavo etnologė, tautosakininkė Gražina Kadžytė. Ją kalbino skyriaus vedėja dr. Renata Veršinskienė. Susitikime kalbėta apie Trijų karalių šventę, jos kilmę, prasmę, tradicijas. Etnologė pabrėžė, kad Trijų karalių dieną baigiasi visas šventinis laikotarpis, o lietuviai Tris karalius dar vadina riebiosiomis Kūčiomis.

G. Kadžytė, kalbėdama apie šią šventę, pasakojo, jog mūsų senoliai tikėjo, mūsų tėvai tikėjo ir mes tikime, jog senovėje vaikščiodavo genties pasiųsti atstovai, kurie apvaikščiodavo savo bendruomenės namus ir juos palaimindavo ant durų staktos brėždami tris kryželius ir tris raides KMB. Ši tradicija išlikusi iki dabar, mūsų vyresnieji šeimos nariai ar seneliai, parsinešę šventintą kreidą iš bažnyčios, įbrėžia tris kryželius ir tris raides KMB ir visi žinome, jog tos trys raidės, tai Trijų karalių vardai: Kasparas, Merkelis, Baltazaras, o durys ženklinamos tam, kad pro jas neįeitų blogis, piktoji dvasia. Tai tarytum namų užraktas.

Kadangi etnologė G. Kadžytė daug domėjosi šios šventės kilme, papročiais, jai kilo daug klausimų, į kuriuos ieškojo atsakymų. Pavyzdžiui, kodėl Šventajame rašte minimi trys išminčiai, atėję iš Rytų šalies, o mes kalbame apie tris karalius? Iš kokios Rytų šalies atėjo tie karaliai? Kodėl būtent tokie jų vardai? Kodėl tie karaliai skirtingos odos spalvos? Ką simbolizuoja jų atneštos dovanos?

Susitikime etnologė pasidalino savo įžvalgomis, vaizdžiai ir išsamiai atsakė į šiuos klausimus, taip pagilindama bendruomenės žinias apie Trijų karalių šventę.

Atsisveikindama Gražina Kadžytė linkėjo, kad krepšeliai būtų kupini iš karalių gautų dovanų, o namai, paženklinti Trijų karalių ženklu, būtų labai tvirta apsauga nuo visų nelaimių, nuo visų rūpesčių, nuo viso to, ką atneša blogos jėgos.

Į viršų