Kilusi pasaulinė pandemija įprastą gyvenimo ritmą apvertė aukštyn kojomis. Tam, kad išliktų sveiki, dauguma žmonių pradėjo dirbti iš namų, ir toks staigus pokytis neapsiėjo be padarinių.

Produktyvumas sumažėjo
 „Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, kas trečio darbuotojo, dirbančio nuotoliniu būdu, produktyvumas sumažėjo.

„Pandemijos metu įvesti apribojimai ir rekomendacijos vengti kontakto su kitais privertė mus prisitaikyti ir ieškoti būdų, kaip savo kasdienius įsipareigojimus atlikti neišeinant iš namų. Ir tą padaryti reikėjo kone pernakt. Didelė dalis darbuotojų iš biurų, mokyklų ar kitų darbo vietų persikėlė į namus – tiesiai į virtuvę, svetainę ar miegamąjį. Iki COVID-19 krizės daugiau nei pusė jų neturėjo jokios nuotolinio darbo patirties“, − sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Ekonomistė atkreipia dėmesį, kad itin svarbus elementas, nusakantis ne tik darbuotojo, bet ir visos įmonės ekonominį indėlį, yra produktyvumas. Kitaip tariant, tai yra vertė, kurią darbuotojas sukuria per vieną darbo valandą arba visą darbo dieną.

„Tyrime dažniausiai minimos produktyvumo praradimo priežastys buvo bendradarbiavimo su kolegomis nebuvimas, žongliravimas tarp namų ruošos ir darbinių įsipareigojimų bei reikalingos technologinės įrangos trūkumas. Tarp kitų minimų priežasčių buvo ir motyvacijos trūkumas bei vaikų priežiūra“, − tyrimą komentuoja G. Ilekytė.

Pasak ekonomistės, įdomu tai, kad produktyvumo praradimas buvo kompensuojamas ilgesnėmis darbo valandomis. Beveik pusė apklaustųjų nurodė, kad pandemijos metu jų darbo diena pailgėjo.

Taigi, nors atliekamo darbo kiekis per valandą sumažėjo, per visą darbo dieną jis nepasikeitė. Nors ekonominiu požiūriu tai yra gerai, ilguoju laikotarpiu tai gali neigiamai atsiliepti darbuotojų asmeninei gerovei.

Pusiausvyra suprastėjo
Remiantis tyrimo rezultatais, dažniausiai produktyvumo kritimą nurodė šeimos, auginančios mažus vaikus, taip pat moterys ir vyresnio amžiaus darbuotojai. Tai iliustruoja, kad darbas iš namų skirtingas gyventojų grupes taip pat paveikė nevienodai.

„Daugiau nukentėjo moterys, kurioms, tikėtina, teko didesnė namų ruošos bei vaikų priežiūros našta. Taip pat ir šeimos su mažais vaikais, kurios užsidarius ugdymo įstaigoms turėjo laviruoti tarp vaikų priežiūros ir darbo užduočių. Galiausiai – daugiau nukentėjo ir vyresni žmonės, kuriems prireikė daugiau laiko įvaldyti skaitmenines technologijas“, − sako G. Ilekytė.

Tyrimo rezultatai rodo, kad darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra labiausiai nukentėjo darbuotojams, turintiems mažų vaikų, taip pat ir jauniems (18-30 metų) gyventojams, ypač gyvenantiems mieste.

„Moterys taip pat dvigubai dažniau nei vyrai nurodė, kad jų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra suprastėjo. Tikėtina, kad pandemijos metu ant moterų pečių dažniau krito vaikų bei namų priežiūros darbai. Kritimą darbo pasitenkinimu taip pat dažniau pajuto būtent moterys“, − atkreipia dėmesį „Swedbank“ Personalo tarnybos vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė.

Pasak jos, su darbu susijęs streso lygis taip pat šiek tiek išaugo. Čia pastebimai išsiskiria vyresnio amžiaus darbuotojai, kurie dažniau susidūrė su iššūkiais prisijaukinant skaitmenines technologijas bei asmenys, kurie darbą privalėjo derinti su vaikų priežiūra namuose.

Išeitis yra
Darius Dužinskas, įmonės „Baltic Amadeus“ personalo ir marketingo departamento direktorius, komentuoja, kad efektyvus darbas per atstumą įmanomas, tačiau būtina laikytis tam tikrų taisyklių.

Pirmoji iš jų – darbus planuokite kaip generolas. Specialisto aiškinimu, per atstumą dirbantys žmonės gali pasimesti užduočių gausoje, ypač jei neturi galimybės su vadovais ar kolegomis pasitarti dėl užduočių svarbos. Tačiau prioritetus galite nusistatyti patys, taikydami Eisenhauerio dėžės (angliškai – Eisenhower box) metodą. Ši užduočių organizavimo priemonė pavadinta žymaus JAV generolo D. Eisenhauerio vardu ir atspindi jo taikytą metodą darbus suskirstyti pagal svarbą. Svarbios ir skubios užduotys turi būti atliktos nedelsiant, tuo tarpu svarbias, tačiau neskubias užduotis siūloma atidėti, nustatant laiką joms atlikti vėliau. Trečiojoje kategorijoje yra užduotys, kurios yra skubios, bet ne tokios svarbios, todėl jas rekomenduojama deleguoti kitiems. Būtent delegavimas yra dažniausiai pamirštama priemonė dirbant per atstumą, tačiau delegavę užduotis ne tik atlaisvinsite savo darbotvarkę, bet ir įgalinsite kitus imtis atsakomybės. Tarp jūsų užduočių ir darbų tikrai yra tų, kurios yra nei svarbios, nei skubios, o jų atlikimas neneša pridėtinės vertės – tokias užduotis ir darbus pagal Eisenhauerio dėžės metodą reikia eliminuoti.

Jei jūsų darbas būtų per dieną suvalgyti dvi varles, tikriausiai pradėtumėte nuo didesnės – tuomet likusi varlytė atrodytų ne tokia ir baisi. Panaši metodika taikoma ir sudėtingoms ar nemalonioms užduotims, kurios vadinamos „varlėmis“.

Pagal Eisenhauerio dėžės metodą tai yra skubios ir svarbios užduotys, kurios dėl kažkokių priežasčių jums nėra malonios ar paprastai įgyvendinamos. Jei jūsų darbotvarkėje kabo tokia užduotis, nepalikite jos vakarui. Efektyviausia taktika yra su šia užduotimi susidoroti jau pirmoje dienos pusėje, taigi suvalgyti „varlę“ pusryčiams. Tokiu būdu sunkus ar daug dėmesio reikalaujantis darbas bus atliktas, o jums liks pakankamai laiko spręsti kitas užduotis. Ši taktika taip pat veiksminga ir psichologiniu požiūriu – įveikę tai, ko bijote ar nenorite, įgysite daugiau pasitikėjimo savimi.

Verta prisiminti kelius triukus
Statistika rodo, kad elektroninį paštą pasitikriname vidutiniškai 15 kartų per dieną, o tai sudaro 28 proc., arba 2,6 val. visos darbo dienos. Įrodyta, kad susikaupimas darbui, pertrauktas iššokusio pranešimo apie naują elektroninį laišką, atsistato per kelias minutes, tačiau per dieną gauname iki 120 laiškų, todėl mūsų dėmesys nuolatos blaškomas.  Pakeitus keletą įpročių galima sutaupyti laiko ir padidinti koncentraciją tiesioginiams darbams. Pirma – atsisakykite automatinių pranešimų apie naujai atėjusį el. laišką, ir vietoje to kas valandą skirkite iki 8 minučių sąmoningai tikrinti, skaityti ir atsakinėti į elektroninius laiškus. Antra – taikykite tuščios pašto dėžutės principą ir nepalikite neperskaitytų ir neatsakytų laiškų vėlesniam laikui. Trečia – pasistenkite netikrinti pašto dėžutės iki pietų, pirmąją dienos pusę skirdami jau minėtų svarbių, skubių užduočių sprendimui ir „varlių“ valgymui.

Dirbant iš namų susikaupti ilgoms, dėmesio ir koncentracijos reikalaujančioms užduotims gali būti gerokai sunkiau nei biure, todėl čia verta prisiminti „pomodoro techniką“, pagal kurią užduočiai atlikti skirtą laiką rekomenduojama suskirstyti į mažesnius 25 min. ilgio intervalus, tarp kurių daromos 5 minučių pertraukos. Po keturių tokių intervalų daroma ilgesnė 20 min. pertrauka. Pastebėta, kad žmonės daug geriau susikoncentruoja  žinodami, kad dirbs sąlyginai trumpą laiką, o po intensyvaus darbo jų laukia atlygis – trumpa, bet pelnyta poilsio akimirka. Šis metodas sukurtas aštuntajame dešimtmetyje ir pavadintas „pomodoro technika“, nes jos kūrėjas F. Cirillo darbo procesams organizuoti naudojo paprastą virtuvinį pomidoro formos laikmatį.

Ugdyti įpročius niekada nevėlu
Įprastinę darbo dieną paprastai sudaro kelionė į darbo vietą, įvairios tarpusavio bendravimui skirtos pertraukėlės, aiškiai reglamentuotas pietų metas ir kelionė iš darbo dienos pabaigoje. Dirbant privačioje namų erdvėje svarbu susikurti naujus ritualus, kurie atliktų tas pačias funkcijas. Patarimas – laikykitės darbo ir poilsio grafiko, išnaudokite ryto valandas kurdami naują „kelionės į darbą“ ritualą, o pietų laiką skirkite kokybiškai ir ne trumpesnei nei pusvalandis pertraukai. Jei kurdami naują darbo pradžios ritualą nusprendžiate gerti rytinę kavą, pakvieskite prisijungti ir kolegas. Nors ir dirbate per atstumą, ryšys su bendradarbiais neturi tapti formaliu ir tolimu. Kurkite naujus bendravimo ritualus ir paverskite technologijas savo sąjungininkais – virtualus bendravimas yra geriau nei jokio bendravimo.

D. Dužinskas pastebi, kad efektyvus darbo organizavimas priklauso nuo individualių savybių, tačiau ugdyti naujus įgūdžius niekada ne vėlu, nes nuotolinis darbas net ir pasitraukus pandemijai išliks mūsų kasdieninio gyvenimo dalis: „Ilgalaikėje perspektyvoje prognozuojamas pasikeitęs darbo biure ir namuose santykis – darbas per atstumą nebus tik karantino priemonė, bet plačiai taikoma praktika.“ Pasak eksperto, efektyvaus darbo nuotoliniu būdu technikos yra įrodytos moksliniais tyrimais ir ne vieną dešimtmetį sėkmingai taikomos personalo vadyboje: „Dabar kiekvienas nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas savo namuose tampa ir personalo specialistu, todėl tikiu, kad šios priemonės gali padėti sėkmingai spręsti kylančius iššūkius“.

D. Dužinskas įsitikinęs, kad efektyvus darbas per atstumą įmanomas.
„Baltic Amadeus“ nuotr.