Kiekviena valstybė joje veikiantiems verslo subjektams yra nustačiusi prievolę mokėti mokesčius. Ši pareiga svarbi visos valstybės gerovei, nes iš surinktų mokesčių pinigų yra finansuojamos vyriausybinės programos sveikatos apsaugos, švietimo, infrastruktūros plėtros ir kitose svarbiose srityse. Be to, mokesčiais siekiama apsaugoti rinką, reguliuoti ekonominį augimą, skatinti ūkinę plėtrą, didinti pajamas mažiausiai uždirbantiems. Siekiant, kad valstybė efektyviai rūpintųsi minėtomis sritimis, būtina užtikrinti, kad mokesčiai būtų tinkamai surenkami ir mokami. Visgi neretai pasitaiko atvejų, kuomet mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo interesai susikerta, tad iškyla mokestinis ginčas. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie mokestiniai ginčai dažniausiai pasitaiko praktikoje ir ko reikėtų imtis, kad jų pavyktų išvengti.
Kas yra mokestinis ginčas?
Šie ginčai dažniausiai kyla dėl mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui yra nurodoma sumokėti apskaičiuotą mokestį, arba mokesčių administratorius atsisako grąžinti ar įskaityti sumokėtą mokesčių permoką (skirtumą), o mokesčių mokėtojas nesutinka su tokiu sprendimu.
Mokestiniams ginčams privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojas į teismą galės kreiptis tik tada, kai ginčas bus išnagrinėtas ikiteisminėje institucijoje. Mokestinius ginčus ikiteisminėje stadijoje nagrinėja centrinis mokesčių administratorius (Valstybinė mokesčių inspekcija) ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (pastaroji ikiteisminė institucija nėra privaloma mokesčių mokėtojui).
Mokestinių ginčų rūšys
Mokestiniai ginčai tarp verslo subjektų ir mokesčių administratoriaus kyla dėl sprendimų, kurie yra nurodyti mokestinio patikrinimo akte. Dažniausiai verslo subjektų praktikoje pasitaikančios mokestinių ginčų rūšys yra šios:
1) Ginčai, susiję su pridėtinės vertės mokesčiu bei piktnaudžiavimu jo atskaita. Ypač dažnai tikrintojų dėmesio sulaukia pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Šis mokestis yra vienas pagrindinių valstybės pajamų šaltinių, jo surinkimas yra pastoviausias ir ženkliai lenkia kitus mokesčius. Jis mokamas nuo didžiosios dalies valstybėje perkamų prekių ir paslaugų. Dažniausiai iškylantys ginčai dėl PVM mokėjimo yra susiję su PVM atskaita, jos tikslinimu bei ginčai dėl nulinio PVM tarifo taikymo. Mokestiniai ginčai dėl PVM sudaro didžiausią nagrinėjamų visų mokestinių ginčų dalį.
2) Ginčai, susiję su (įmonių) pelno mokesčiu. Šis mokestis yra taikomas įmonių uždirbtam pelnui. Čia dažniausiai kyla ginčai, susiję su išlaidomis, kurios mažina apmokestinamą pelną. Dažnai mokesčių administratorius kelia klausimą, ar įmonė yra patyrusi tokias pelną mažinančias išlaidas, bei reikalauja įrodyti, kad jos buvo realios ir būtinos pajamoms uždirbti.
Be jau išvardytų verslo subjektų kategorijoje populiariausių mokestinių ginčų rūšių galima paminėti ir ginčus, susijusius su mokesčių vengimo schemomis, kuriomis siekiama išvengti apmokestinimo sukuriant dirbtinius darinius, kurie skirti vien tik mokestinei naudai gauti.
Kaip išvengti mokestinių ginčų?
Norint išvengti mokestinių ginčų, svarbu atkreipti dėmesį į kelis patarimus:
1) Tvarkingai veskite buhalterinę apskaitą. Mokestiniai ginčai gali kilti ir dėl aplaidumo vedant buhalterinę apskaitą. Praktikoje pasitaiko, kad įmonės buhalteriai vėluoja pateikti arba visai nepateikia įmonės finansinių ataskaitų, nedeklaruoja ar netinkamai deklaruoja duomenis apie pajamas, pelną, turtą, mokestines prievoles, padaro kitų klaidų. Netvarkinga buhalterinė apskaita gali nulemti, kad įmonei gali tekti sumokėti papildomus mokesčius, delspinigius ir netgi baudas.
2) Stebėkite aktualiausių teisės aktų pakeitimus. Dalis mokestinių ginčų kyla dėl nežinojimo, kaip tinkamai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius dėl pasikeitusio teisės aktų reglamentavimo. Mokesčių teisės aktų pasikeitimų ir mokestinių bylų teismų praktikos stebėjimas turėtų būti kiekvienos įmonės už buhalterinę apskaitą atsakingų asmenų prioritetas.
3) Užtikrinkite vidinių įmonės kontrolės mechanizmų ir audito veikimą. Esant galimybei, kreipkitės pagalbos į auditorius, kurie galėtų peržiūrėti finansines ataskaitas ir nurodytų, kur galėtų kilti mokestiniai ginčai. Rekomenduojama tinkamai numatyti (sutartyse, įmonės vadovo įsakymuose, padalinių nuostatuose bei darbuotojų pareiginėse instrukcijose) atsakomybės paskirstymą, kuris lemtų vidaus kontrolės aplinką.
Nors kiekvienais metais mokestinių ginčų vis daugėja, didžioji jų dalis pasibaigia ikiteisminėje stadijoje, t. y. nepasiekia teismo. Be to, yra galimybė jau vykstantį mokestinį ginčą užbaigti taikos sutartimi. Teisinis atstovavimas mokestinių ginčų metu garantuoja ne tik tinkamą gynybą, tačiau užtikrina, kad ginčas bus kuo greičiau užbaigtas priimtiniausiomis sąlygomis. Tad pasirinkti patyrusius verslo advokatus, kurie specializuojasi mokestiniuose ginčuose, būtina iš anksto, t. y. dar mokestinio patikrinimo metu (dar nekilus mokestiniam ginčui). Itin svarbu, kad dar mokestinio patikrinimo metu nebūtų padaryta klaidų, kurios galėtų iš esmės apsunkinti tolimesnį sėkmingą mokestinio ginčo procesą.
