„Ir kas čia blogo, jei su tėvu „čierkelę padarys“, juk šventė“, – sakydavo šalia prisėdusi močiutė. Anūkas išėjo kariuomenėn, pradėjo dirbti, vedė – viskas „kaip pas žmones“, tik šventės šeimoje nebuvo linksmos, dažniau baigdavosi konfliktais, apsistumdymu. Šeima iširo, o trylikametis sūnus „slydo iš rankų“ – savaitę pas tėvą, savaitę pas mamą, tėvai nesutarė ir nebesusigaudė, kur paauglys nakvoja. Atsirado linksma kompanija, kurioje išmoko „prasimanyti pinigų“, kurioje negirdėjo nei pamokslų, nei gąsdinimų, kol atsidūrė už grotų. Tokią savo istoriją pasakojo šiaulietis Zenonas. Paauglystės „universitetai“ praeityje, bet stebėdamas kaimynų šeimas neiškenčia nepamokęs bendraamžių – vaikai neturi matyti geriančių, riksmu „auklėjančių“ tėvų ir senelių.  

Vaikas pabėgo iš namų: pramoga ar pagalbos šauksmas?
„Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei ,,SOS vaikų kaimai“ specialistai pastebi, kad bėgančius iš namų paauglius galima suskirstyti į kelias grupes: bėgantys ir darantys nusikaltimus, bėgantys ir vartojantys kvaišalus, bėgantys ieškoti panašios draugijos. Priežastys, kodėl vaikai bėga iš namų ir ilgesnį laiką gyvena gatvėje, įvairios, todėl reikia rasti raktą į jų širdį, – rašoma  Silvos Šimkevičienės, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus specialistės, pranešime spaudai. – Tokiu savo elgesiu vaikai stengiasi kažką pasakyti, todėl svarbu išgirsti, suprasti, suteikti jiems saugią aplinką.“

Paslaugos tokius vaikus ir paauglius auginančioms šeimoms keičiasi, jų daugėja, institucijos vienijasi, kad rastų bendrus, o svarbiausia, efektyvius sprendimus. Gaila, kad specialistų ir savanorių, galinčių dirbti su paauglių problemomis, Lietuvoje dar vis trūksta.

,,Kiekvienas vaikas – individualus, taigi, individualios ir jo problemos. Dažniausiai bėgti linkusiems vaikams reikia autoriteto. Nuolat siekiama rasti tinkamų būdų ir specialistų, kurie padėtų paaugliams, bėgantiems iš namų bei globos įstaigų, linkusiems nusikalsti, vartojantiems svaigalus“, – teigia Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vyresnioji patarėja Ala Šimkus.

Vaikai, kurie sistemingai bėga iš namų ir ilgesnį laiką praleidžia gatvėje, neretai yra įtraukiami į nusikalstamas veiklas, ima vartoti alkoholį, narkotikus, jiems iškyla net fizinė grėsmė – gali būti skriaudžiami. O baimė kam nors apie tai pasakyti gali atbaidyti vaiką nuo pagalbos prašymo – paguodos jis vėl gali ieškoti tame pačiame ,,gatvės draugų“ rate.
Užmezgus individualų ryšį, galima pagelbėti vaikams ir šeimoms. Ypač svarbu dirbti su labai anksti tėvų paliktais vaikais. Jiems būtina kuo anksčiau suteikti šeimos aplinką, taip jį mokant gyventi darnoje su šeima, visuomene ir savimi. Pasak Virginijos Pleckavičienės, LPF ,,SOS vaikų kaimai“ Lietuvoje draugijos programų plėtros vadovės, vaiko bėdas reikia matyti ,,per vaiko akinius“. Iš namų bėgantis vaikas, paauglys savo elgesiu signalizuoja, kad jam trūksta dėmesio ir pagalbos, turi būti suprastas, o svarbiausia, kad vaikas turėtų šeimą ir augtų mylimas, kur puoselėjama jo individualybė.

Pagrindines pagalbos priemones iš namų ar globos įstaigų bėgti linkusiems vaikams bei jų šeimoms suteikia ankstyvosios intervencijos grupės, padedančios nepilnamečiams, kurie vartoja kvaišalus. Taip pat su tokiais vaikais dirba psichologai, psichiatrai, padeda policijos pareigūnai, tėvams siūlomi pozityvios tėvystės kursai, kurie padeda suprasti paauglių problemas.

Apsaugoti nuo neblaivių tėvų
Atokesnėse rajonų vietovėse girtavimo problema ypač ryški. Nemaža dalis šeimų sukasi užburtame rate: „geriu, nes neturiu darbo, neturiu darbo, nes geriu“. Baisiausia, kad  vaikai, užaugę šeimose, kur girtaujama, smurtaujama, nesirūpinama vienas kitu, tokį pat gyvenimo modelį atsineša į savo kuriamas šeimas.

Visi specialistai, kurie dirba su šeimomis, vienija jėgas, kad tiek vaikai, tiek visi šeimos nariai nekentėtų nuo žmogaus, kuris serga priklausomybe. Tai dažniausiai būna girtavimas.

„Pavyzdžiui, vien Akmenės rajone nuo 2020 m. sausio iki rugpjūčio mėnesio gauti 353 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus; 47 vaikai paimti iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje; 39 vaikai perduoti įstatyminiams atstovams; 8  kartus vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba), – informuoja S. Šimkevičienė. – Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, matyti, kad skaičiai auga. Pernai per pirmus aštuonis mėnesius gauti 305 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus; 33 vaikai paimti iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje; 31 vaikas perduotas įstatyminiams atstovams; 2 vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos šiame rajone net 70 proc. atvejų sudarė neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių medžiagų tėvai, 20 proc. – smurtas artimoje aplinkoje, po 5 proc. – nesaugi vaikui aplinka ir pačių vaikų netinkamas elgesys (neblaivumas; apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų).“

Kaip žinia, smurto protrūkių beveik negalima atsieti nuo girtavimo – taigi galima teigti, kad apie 90 proc. vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos atvejų yra susiję su įstatyminių atstovų girtavimu. Panaši statistika dėl vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos dominuoja ir kituose apskrities rajonuose,70–80 proc. visų atvejų, kada vaikui prireikia pagalbos, yra tie, kai už jį atsakingi asmenys šeimoje girtauja. Akmenės rajono VTAS patarėja Rūta Amražūnė sako, kad priklausomybių tema yra opi, skaudi ir specialistams žinoma ne pirmą dešimtmetį: „Būtina parodyti, kokie tai mastai ir kokios pasekmės, taip pat priminti, kad tiek VTAS, tiek socialiniai darbuotojai, atvejo vadybininkai tarpininkauja ieškant pagalbos priklausomiems asmenims, tai gali būti psichologo, psichiatro konsultacija, pagaliau reabilitacijos programos.“

Būtent mobiliosios komandos specialistai yra tie vaiko teisių gynėjai, kurie skuba į pagalbą, kai šeima patenka į gilią krizę – kai tenka priimti sprendimą, bent laikinai vaikus perkelti į saugią aplinką. Mobiliojoje komandoje dirba ir psichologas, ir priklausomybių specialistas, kurie ne tik konsultuoja, bet ir suteikia platesnę informaciją dėl kitų pagalbos būdų.

,,Kai į šeimą ateina tokia nelaimė, kaip priklausomybė, visų pirma reikia ne bijoti, o kreiptis pagalbos. Mūsų tikslas ne atriboti vaikus nuo šeimos, o šeimai rasti geriausią pagalbos pasiūlymą“, – ragina VTAS vyr. specialistė Ingrida Mockutė. Pagalba gali būti įvairi: psichologo konsultacijos, psichiatro pagalba, priklausomybių ligų specialisto vizitai. Tokioms šeimoms ranką tiesia ir labdaros ir paramos fondas ,,Prieglobstis“.

Nesame tobuli, bet galime mokytis
Viena iš svaiginimosi priežasčių – nepažintos, nekontroliuojamos emocijos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai teigia, kad vaiko emocinė gerovė – prioritetinė sritis šalyje šiais metais. Emocijos yra kiekvieno atsakas į jį supantį pasaulį, kuris labai priklauso ne tik nuo mūsų patirties, bet ir nuo aplinkybių, kurių negalime pasirinkti. Emocijų atpažinimą, supratimą ir kontroliavimą būtina analizuoti ir kaupti jau vaikystėje, nes tai leis vaikui lanksčiau prisitaikyti ir palengvins keblių situacijų įveikimą ateityje.

Vaikų ir paauglių psichologė, edukologė, lektorė Asta Balandė Palangoje vykusioje konferencijoje pabrėžė, kad vaiko asmenybės formavime pagrindinis vaidmuo tenka šeimai; ji, o ne ugdymo įstaiga yra pagrindinė atrama, parama ir erdvė pozityviems asmeniniams pokyčiams. Bet kokioje santykių kūryboje, o ypač su bendraamžiais, būtina tėvų parama, išmintingas palaikymas, pasidalijimas savo patirtimi, nes dar tik bręstančių žmonių aplinkoje nelengva atrasti savo vietą grupėje. Būti pastebėtam, žinoti, kad tave tam tikra aplinka priima – vienas svarbiausių žmogaus poreikių. Jei šis poreikis nepatenkintas, vaikas pradeda netinkamu būdu siekti dėmesio, kerštauti, demonstruoti jėgą ar bejėgiškumą.

Ugdant sveiką ir įvairiapusę asmenybę, vertinančią save, tobulėjančią, gebančią kurti darnius santykius su kitais, svarbu perduoti vaikui žinutę, kad suklysti, supykti, turėti ir išreikšti įvairias emocijas yra normalu. Pasak psichologės, padėti vaikui jas atpažinti, suprasti ir įvardyti yra suaugusiųjų uždavinys. „Tačiau tai, kad vaikas ar paauglys yra priimamas, nėra žinia apie tai, kad jis toks privalo išlikti visą laiką“, – kalbėjo A. Balandė ir pridūrė, jog pastebėtas pažeidžiamas sritis galima užpildyti pozityviomis detalėmis, naujais elgesio eksperimentais ar iššūkiais, kuriuos įveikęs augantis žmogus įgauna drąsos ir sustiprėja. Žmogus nėra ir neprivalo būti tobulas. Kiekvienas, tiek vaikas, tiek suaugęs turi teisę klysti, nežinoti ir keistis.

Vaiko teisių apsaugos specialistai ragina tėvus nebijoti pripažinti, kad jiems trūksta žinių ir įgūdžių, kaip padėti vaikui susiduriant su emociniais sunkumais ir siūlo pasirinkti sąmoningos tėvystės kursus, kurie padėtų  atpažinti tiek savo, tiek vaiko emocinius poreikius.

Autorės nuotr.