facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Kokia vilkų (Canis lupus L.) daroma žala ūkiniams gyvūnams Lietuvoje 2009–2018 metais?

2009–2018 metais vilkai papjovė 8320 ūkinių gyvūnų.

Ir per šį laikotarpį vilkų papjautų gyvulių skaičius didėjo, tačiau netolygiai. Štai 2013 metais užfiksuotas dvigubai didesnis papjautų gyvulių skaičius nei 2012 metais (2012 m. – 228 gyvuliai, 2013 m. – 548 gyvuliai). Tokiam šuoliui galėjo įtakos turėti tai, jog iki 2013 metų ūkininkams nebuvo mokamos kompensacijos už patirtą žalą, todėl galimai būdavo užfiksuojami ne visi atvejai. 2018 metais vilkų papjautų gyvūnų skaičius, lyginant su 2017 metais, padidėjo tik 1,4 proc. (2017 m. – 1841 gyvulys, 2018 m. – 1866 gyvuliai).

Nors žiniasklaidoje ūkininkai ne kartą išsakė nuomonę apie ypač padidėjusį vilkų išpuolių skaičių tais metais, tačiau išanalizavus oficialius duomenis aišku, kad šis skaičiaus yra statistiškai nereikšmingas.

Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Ūkinių gyvūnų registro 2019 m. sausio1 d. duomenimis, Lietuvoje yra registruota 163,13 tūkst. avių, o avių laikytojų yra 10,48 tūkst.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. avių skaičius padidėjo 62,95 tūkst. arba 62,8 proc. Kasmet augantis avių ir jų augintojų skaičius bei augantis vidutinės bandos dydis ir daro įtaką tam, kad dažniausiai vilkų papjaunama ūkinių gyvūnų rūšis – avys. Per 2009–2018 metus iš visų papjautų gyvulių jos sudarė 74,5 proc.

2009 – 2018 metų duomenimis, didžiausi vilkų papjautų gyvulių skaičiai fiksuojami rudenį –rugsėjo mėnesį (20,1 proc. visų per 2009–2018 metus papjautų gyvulių), spalį – 19,7 proc.

Ūkininkams plėšrūnų padaryta žala yra kompensuojama iš savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų (pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“).

2017 m. pradėta kompensuoti ne tik žalą, bet ir prevencines priemones (aviganius šunis, elektrinius piemenis, tvoras ir pan.).

Tačiau 2017 metų pabaigoje organizacijos „Baltijos vilkas“ narių atlikta savivaldybių apklausa parodė, jog vis dar verčiau apmokamos problemos pasekmės, o ne sprendžiamos jos priežastys, nes tik 11 savivaldybių iš 30-ties daugiausia žalos patiriančių yra pasitvirtinusios tvarką, kuri leistų finansuoti ūkininkams prevencinių priemonių įsigijimą. Nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu daugiausia vilkų išpuolių užfiksuota Šilalės rajono savivaldybėje (270 atvejų), Kupiškio rajono savivaldybėje (224 atvejai) ir Klaipėdos rajono savivaldybėje (187 atvejai). Tačiau iš šių savivaldybių tik Šilalės rajono savivaldybė turi pasitvirtinusi tvarką, kuri leistų finansuoti ūkininkams prevencinių priemonių įsigijimą.

Dėl vilkų papjautų gyvulių daugiausia nuostolių yra patyrusi Elektrėnų rajono savivaldybė (taip pat neturi pasitvirtinusi prevencinių priemonių kompensavimo tvarkos), kurioje 2009–2018 metais vilkai papjovė 608 gyvulius, tačiau tai buvo padaryta per 101 išpuolį, todėl vidutiniai vieno išpuolio nuostoliai – 6 gyvuliai.

Didžiausius vidutinius nuostolius per vieną išpuolį patyrė Švenčionių rajono savivaldybė (taip pat neturi pasitvirtinusi prevencinių priemonių kompensavimo tvarkos), kur vidutiniškai per vieną išpuolį buvo papjauti 7,2 gyvulio.

Jau minėtoje 2017 metų pabaigoje organizacijos „Baltijos vilkas“ narių atliktoje savivaldybių apklausoje paaiškėjo, kad bene daugiausiai paraiškų – apie penkias – yra patenkinusi Telšių rajono savivaldybė. Dažniausiai šioje savivaldybėje finansuojamas elektrinių piemenų įsigijimas.

Varėnos, Vilkaviškio, Tauragės, Anykščių ir Molėtų rajono savivaldybėse 2016-aisiais patenkinta po 1 ūkininkų paraišką. Už skirtus pinigus ūkininkai įsigijo elektrinius piemenis arba savo bandas aptvėrė tvoromis.

Ukmergės ir Kaišiadorių rajonuose patenkinta po 2 ūkininkų paraiškas.

Taigi, iš viso per 30 labiausiai nuo vilkų kenčiančių savivaldybių patenkinta tik 14 ūkininkų prašymų įsigyti prevencines priemones nuo plėšrūnų išpuolių. Tuo metu žalai atlyginti 2016 metais visos Lietuvos savivaldybės skyrė beveik 150 tūkst. eurų. Žinoma, patenkinama beveik 100 proc. gautų prašymų finansuoti gyvulių apsaugą, nes ūkininkai vis dar menkai žino apie šią galimybę. Viešinant ūkininkų sėkmės istorijas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas būtų galima skirstyti racionaliau, kad jos turėtų ilgalaikį, o ne vienkartinį (žalos kompensavimo) poveikį.

Tyrimo duomenys rodo, kad didinamas vilkų sumedžiojimo limitas neturi tiesioginės įtakos papjautų gyvulių skaičiui, todėl 2018–2019 metais nustatytas beveik dvigubai didesnis, nei įprasta, 110 vilkų sumedžiojimo limitas problemos neišspręs.

2019 05 04 25

Autorės nuotr.

Į viršų