facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiaulietė Vilma Chomcovienė kartu su savo kaimynėmis jau ketvirtus metus iš eilės turi tradiciją – šalia laiptinės pasodinti ricinmedį. Apie šį augalą šiaulietė žinojusi ir anksčiau, tačiau vienoje kelionėje ją taip sužavėjo šis augalas, kad net kitų minčių, kaip tik jį pasodinti savo gimtųjų namų aplinkoje, net neturėjusi. Ankstesniais metais ricinmedis šiaulietei V. Chomcovienei užaugdavo gana vešlus, bet ne tokio įspūdingo dydžio kaip šiais metais. Kur slypi šių metų užauginto ricinmedžio paslaptis, papasakojo jo augintoja V. Chomcovienė.

Eksperimentinės trąšos ricinmedžiui
Šiaulietė V. Chomcovienė pasakojo, jog anksčiau į ricinmedį labai nekreipdavo dėmesio, bet kai 2011 m. buvo Turkijoje, jos nuomonė pasikeitė.  

„Turkijoje ricinmedžiai auga lyg krūmai, nes jiems ten sąlygos yra kitokios nei Lietuvoje. Kai pirmą kartą pamačiau ricinmedį, buvau sužavėta. Man jis iš pradžių priminė vešlią alyvą. Na, ir pagalvojau, kad ir man reikia pamėginti jį pasodinti. Ir 2014 m. pabandžiau. Iš pat pradžių žinojau, kad jis yra priskiriamas prie nuodingų augalų, tačiau su šiuo augalu susidraugavome jau ketvirtus metus. Taigi jau ketvirtus metus jį pasodinu prie savo daugiabučio namo laiptinės. Man patinka jo karpyti lapai, egzotika.

Šiais metais vietoj trąšų buvo noras išbandyti kepimo mieles. Dukra man pasakė, kad augalus galima tręšti ir jomis. Galvoju, jei žmogus gali valgyti mieles, tai kodėl neturėtų tikti ir augalui. Taip buvo išbandytos naujos trąšos. Kaip ir pyragaičiams, taip ir ricinmedžiui mieles sumaišiau su cukrumi ir šiltu vandeniu. Ir tiesiog jį tuo mišiniu kartą per savaitę palaistydavau. Šiais metais dėl karštos vasaros, dėmesio ir kepimo mielių jis užaugo tiesiog įspūdingas. Juk net yra sakoma, kad auga kaip ant mielių“, – pasakojo V. Chomcovienė.

Išmatuoti ricinmedžio šiaulietė nebandė, bet anot jos, jei jos ūgis siekia 1 m 70 cm, tai ricinmedžio  aukštis turėtų tikrai būti daugiau kaip 2 m. Šiaulietė teigė, jei dar gamtos sąlygos būtų  buvusios geresnės, tai jis būtų dar daugiau užaugęs.
Anksčiau šiaulietei ricinmedis užaugdavo stambus, jos ūgio, bet ne toks kaip šiais metais. Todėl šiais metais jai yra didžiulis noras pasidžiaugti, kad pavyko užauginti tokį ricinmedį.

Ricinmedžio saugotoja – 16 metų katė
V. Chomcovienė pasakojo, jog ricinmedžio sodinimas tapo tokia tradicija, kad net jos  kaimynės kiekvienais metais klausia, ar sodinsime. Jei ne naujos trąšos, galvotume, kad gal šiaulietei pakliuvo ypatingos sėklos, lėmusios, kad šiais metais ricinmedis išaugo į tokį įspūdingą augalą. Tačiau V. Chomcovienė pasakojo, jog sėklas pirko paprasčiausioje sėklų parduotuvėje, jos niekuo neišsiskyrė, o išvaizda primena margas pupeles. Taip pat dirvožemis šiam augalui nėra svarbus. Neturi būti rūgšti žemė kaip rododendrams ar šilauogėms. Drėgmė ir šiluma ricinmedžiams yra svarbiausia. Taip pat reikia daugiau erdvės, todėl balkone nelabai pavyktų auginti. Nebent kambaryje būtų šilta, daug vietos, tada kaip palmė galėtų būti išaugintas. Ricinmedis yra opus šalnoms, todėl tik iki šalnų jis ir gyvuoja lauke.

„Kaip įprastai ricinmedį pasodinau kovo pabaigoje į vazonėlį, o vėliau perkėliau į žemės lopinėlį prie laiptinės. Aš ricinmedį dažniausiai į lauką persodinu po šalnų, po gegužės 5 d. Jei yra tinkamos sąlygos, jis užauga greitai. Kai pradėjau naudoti mieles, jis pradėjo augti lyg gavęs antrą kvėpavimą. Kiekvienas gyvas augalas, kaip ir ricinmedis, mėgsta dėmesį, todėl pro šalį eidama visada jį paglostau, prie jo prieinu. Grįždama iš darbo visada ricinmedį pašnekindavau, paklausdavau, kokį lapą leidžia.

Sodinu visada toje pačioje vietoje, tik toliau nuo tako, kad nebūtų pavėsio kitiems augalams. Nors šiais metais jis užgožia visus kitus augalus. Praėjusiais metais, kai vasara buvo lietinga, jis užaugo truputį virš manęs, bet nebuvo toks vešlus ir didelis kaip šiais metais. Net praeiviai paklausia, kas čia toks: ar krūmas, ar medis. Žiedas gal ir nėra labai išvaizdus, bet visa jo esybė puošnumą ir duoda.

Mano 16 metų katei labai patiko ricinmedis. Vasarą lauke tik po juo ir gulėdavo. Visi žinojo, jog mano katė yra truputį agresyvi, todėl ne visi galėdavo ją paglostyti. O ricinmedį saugojo lyg sargybinis. Šiuo užaugintu ricinmedžiu  smagu ir pačiai pasidžiaugti, ir artimiesiems papasakoti. Kitais metais reikės mieles išbandyti ir kitiems augalams. Jei tiko ricinmedžiui, gal ir kitiems augalams tiks“, – pasakojo šiaulietė.

Ricinmedžio egzistavimui buvo iškilusi grėsmė
Šiais metais ricinmedis taip išaugo, jog atkreipė ir šiaulietės daugiabučio namo bendrijos pirmininko dėmesį, kuris sunerimo dėl aplinkinių sveikatos. Jis susitiko su Šiaulių universiteto Botanikos sodo specialistu, kuris jam paaiškino, kad tai yra nuodingas augalas. Jo auginti Lietuvoje nedraudžia, bet ir nerekomenduoja.

„Turime labai atsakingą daugiabučio namo bendrijos pirmininką, kuriuo labai džiaugiamės. Anksčiau jis nekreipdavo dėmesio į ricinmedį. Matydavo, kad auga kažkoks krūmas ir viskas. O šiais metais, kai jis užaugo toks įspūdingas, sunerimo. Jis sprendė, ar leisti mano ricinmedžiui gyventi, ar ne. Tuo metu buvau išvykusi atostogauti prie Vilniaus ir iš karto negalėjau visko jam paaiškinti. Į visą kovą ir diskusijas, kai manęs nebuvo, stojo mano laiptinės kaimynės. Jos daugiabučio namo bendrijos pirmininkui sakiusios, jog kol nėra augalo šeimininkės, jo išrauti negalima. Su kaimynais palaikome labai gerus santykius. Kai išvykstu ne tik ricinmedžiu pasirūpina, bet ir mano kate.

Kai grįžau iš atostogų, teko su daugiabučio namo bendrijos pirmininku  diskutuoti ir pasakyti, kad kol šis augalas gyvuos, tol už jį būsiu atsakinga ir niekas nenukentės. Net sakiau, kad mano 16 metų katė mėgsta gulėti po ricinmedžiu ir iki šiol gyva. Jo lapų net nebandė kramtyti, tikriausiai jautė, kad jis yra nuodingas. Jei elgsimės atsargiai, šis augalas galės gyventi šalia mūsų. Kitais metais bandysime vėl ricinmedį pasodinti. Tikėkimės daugiabučio namo bendrijos pirmininkas žiūrės į tai palankiai ir pavyks jį nuraminti. Labai norisi tęsti tą tradiciją, nes visi įpratome, kad ricinmedis turi žaliuoti būtent prie mūsų laiptinės“, – pasakojo šiaulietė.

„Mano silpnybė – sanpaulijos“
Be ricinmedžio, V. Chomcovienė mėgsta auginti, rūpintis ir domėtis kitais augalais. Tai tapo ne tik jos savotišku pomėgiu, bet ir gyvenimo aistra. Bet kur keliaudama ji ne tik domisi ta vietove ar architektūra, tačiau jai svarbiausia, kokie augalai toje vietoje auga, nes ne tik ji, bet ir jos dukra ypatingą dėmesį skiria įvairiems augalams.

„Kambaryje auginu avokadą, kurį vasario mėnesį pasisodinau. Jei bus labai šilta vasara, bus galima bandyti vietoj ricinmedžio pasodinti avokadą. Mano dukrai labai patinka orchidėjos, todėl jų mūsų namuose yra net 20. Tačiau man jos nelabai patinka, nes mano silpnybė yra sanpaulijos, kurių turiu 11. Man dar patinka ir kaktusai.

Manau, kad tai yra įaugę į kraują, nes tiek močiutė, tiek prosenelė, tiek mama, dabar ir aš su dukra žinome, kad augalai mums yra reikalingi. Kiekvieną kartą kažkur keliaudama visada domiuosi, kokie ten auga augalai. Teko lankytis Kanarų salose, tai mačiau kinrožes, kurios augo tiesiog gatvėje. Vienos buvo pilnavidurės, kitos – tuščiavidurės. Ten pat teko lankytis ir Loro parke, kuriame buvo orchidėjų, bet pastebėjau, kad jų rūšių nėra tiek daug, kiek pas mus Lietuvoje. Iš Kanarų salų parsivežiau ir Jericho rožę, kuri palieta šiltu vandeniu prasiskleidžia. Pamenu, turėjome kaktusą, kuris stovėdavo ant palangės. Ir eidama su užuolaida jį užkliudydavau ir vis išversdavau. Būdavo, supykdavau ir sakydavau, kad jei vėl išversiu ir jei tu nežydėsi, išmesiu lauk. Kai augalui pagrasini, kad bus blogai, jis viską supranta, sukrauna žiedus ir jo nebegali išmesti“, – pasakojo šiaulietė.

2018 09 28 21

Šiaulietė V. Chomcovienė užaugino daugiau kaip 2 metrų aukščio ricinmedį.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2018 09 28 22

Ricinmedžio auginimas tapo visų laukiama tradicija.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų