Rugpjūčio antroji pusė, laikas imti erškėčių derlių-vaisius. Nelaukti, kol vaisiai visiškai paraudonuos, suminkštės. Tada bus sunku iškrapštyti sėklas. Be to, daugumoje raukšlėtalapio erškėčio vaisių atrasime baltų erškėtinės musės lervų. Vaisiai bus sukirmiję, kaip įprasta sakyti.

Dieną priskynęs vakare ruošiu erškėčių vaisius uogienei. Praėjo pora valandų, laikrodžio rodyklė artėja prie dvyliktos, o darbas tik įpusėtas. Be to, nuobodus, monotoniškas ir kruopštus.

Vienam vaisiui apdoroti reikia atlikti mažiausiai dešimt judesių. Kotelio pašalinimas, kitame gale – vaislapelių. Vaisių perpjauti per pusę ir iš kiekvienos puselės išvalyti sėklas. Čia daugiausia prireikia judesių. Peilis turi būti ne smailiu galu, bet apvaliu.

Nuoboduliui nuvyti bandau prisiminti viską, kas girdėta ir skaityta apie erškėčių vaisių maistines ir vaistines savybes. Gausu vitaminų: C, P, B1, B2, PP, karotino ir kitų. Daug mineralinių medžiagų, fosforo, kalio, mangano, geležies. Kur čia visas medžiagas beišvardysi. Gerokai lenkia net juoduosius serbentus. Ar tik nebus patys vertingiausi vaisiai. Naudojami džiovinti, uogienėms vitaminais pagausinti.

Priekyje turiu pasistatęs juodą kibirą šiukšlėms dėti. Vis labiau užvaldo mintis palikti darbą rytojui ir eiti miegoti.

Mano dėmesį patraukė iš kažkur atsiradęs ant kibiro krašto voriukas. Mažytis, pilkai baltas su dviem eilėmis vos pastebimų juodų taškučių juostų. Kojytės ilgos, plonos, pritaikytos gyventi žolėse, krūmuose.

Voriukas apibėgo porą kartų visą ratą kibiro pakraščiu ir apsistojo priešingoje pusėje. Pastovėjo, pamąstė keletą minučių ir ėmėsi darbo. Ėmė regzti vos matomus voratinklio siūlus ir lipdyti prie kibiro krašto ir sienos.

Po to nusileidžia žemyn iki šiukšlių, vėl pakyla, vėl nusileidžia. Audžia ne tik į plotį, bet ir į gylį, tik savam krašte.

Darbuojamės abu, vienas kitam netrukdome, tarsi lenktyniaujame. Aš irgi laikausi tvarkos, šiukšles metu tik į savo pusę. Kibirą pasidalijome pusiau.

Voriukas į mano judesius nekreipia dėmesio. Dirba stropiai su trumpais atokvėpiais. Matosi, kad labai skuba. Voratinklis išėjo retas iš pavienių, įvairiomis kryptimis ištampytų siūlų.

Praėjo abiem darbinga valanda. Nė nepastebėjau, kaip voriukas kažkur dingo. Gaila netekus darbštumo pavyzdžio. Jis man palengvino nuobodų darbą. Netoli ir pabaiga.

Liko klausimas, kaip voriukas pasirinko saugesnę kibiro vietą, nes vorai silpnai mato.

Gaudomuosius tinklus audžiantys apie įkliuvusią auką sužino iš tinklo virpesio, o tikslią vietą – pagal labiausiai įtemptą siūlą.

Geriausiai mato tinklų neaudžiantys: vilkai (plėšriavoriai), vorai-plėšikai (plėšriavoriai), vorai šokliai (šokliavoriai) ir tai musę pastebi tik iki 3 cm atstumu.

Išimtis tik voras šokliukas (arba zebriukas). Taip pavadintas dėl baltų juostų kaip zebrų.

Turi 4 poras akių. Šoninės akys pastebi nuo 20–25 cm tik judesį, o nuo 8 cm priekinės akys nustato ir aukos vaizdą. Tada kaip katė sėlina prie tupinčios musės. Likus 1,5–2 cm, staigiu šuoliu šoka, griebia musę kojomis, o aštriais žandais stengiasi suleisti nuodus.

Zebriuką prisimenu todėl, kad šis šokliukas dažnai sutinkamas saulėtoje pusėje – aukštai ant palangės, sienų atbrailų. Ten medžioja saulėje besišildančias muses. Galima su juo ir pažaisti, nustatyti, iš kokio atstumo pastebės mūsų pirštą ar daiktą, kokia bus reakcija. O ji gana įdomi. Nukristi nebijo. Pakimba ant siūlo ir vėl siūlu sugrįžta į medžioklės vietą.

Praėjo gerokas apmąstymų pusvalandis. Žiūriu – atsirado mano voriukas! Lėtai pakyla iš šiukšlių krūvos. O iš paskos tempia melsvai žalsvą mažytį rutuliuką. Patempia, pailsi. Vėl kelia aukštyn artindamas prie kibiro krašto. Toli nuo rutuliuko nesitraukia. Iš viso elgesio matosi, kad šis melsvai žalsvas rutuliukas voriukui yra labai brangus.

Tai vorų patelė. Šiame iš voratinklio nupintame rutuliuko viduje yra jos kiaušinėliai – vorų svarbiausias gyvenimo tikslas ir šių vorų šeimos ateitis.

Skubėjo, nes atėjo laikas dėti kiaušinėlius. Pasirinkti tinkamesnę vietą neliko laiko. Pateko kartu su erškėčių vaisiais. Man dėl voriuko pavyzdžio darbo nereikėjo atidėti rytdienai.

Net ir gąsdinama nuo šio rutuliuko nesitraukė: budės, saugos, nesimaitins ir apglėbusi mirs (žus). Žiemos kiaušinėliai arba išsiritę voriukai. Vorų amžius trumpas – tik 1–2 metai.

Pagalvojau, kad mes, žmonės, taip rūpintumės savo vaikučiais ir bendrai žmonių gimine. Tam gyvenimas ir skirtas.

Kiek įdiegsime vaikams, jaunajai kartai gerumo ir meilės, tiek vėliau iš jų ir gausime.

Į viršų