Nereikia būti dideliam išminčiui, kad nepastebėtum, kaip sparčiai sensta mūsų visuomenė. Daugėja vienišų vyresnio amžiaus žmonių. Bendravimo trūkumą bent iš dalies gali kompensuoti gyvūnai. Europoje atlikti  tyrimai parodė, kad gyvūnų augintinių savininkai nugyvena ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą. Iš tikrųjų ne vienas patvirtintų, kad augintinis dažnai tampa įvairių pokalbių pretekstu, leidžia užmegzti draugystę. Bendravimas ir rūpinimasis savo augintiniu gali sumažinti stresą ir nerimą. Bet ar visada gyvūnams gera mūsų namuose?

Kambarinės gėlės pavojingos katėms
Audrius Kriščiūnas, šiaulietis veterinarijos gydytojas, specializuojasi smulkiųjų gyvūnų gydyme. Jam dažniau tenka gydyti kates, gal jų net daugiau laikoma namuose. Šunis bėgiojančius matome, o katės į lauką nevedžiojamos, todėl jų mažiau pastebime.

Kokios ligos jas kamuoja? Pasak gydytojo, dažniausiai tos, kurias sukelia senatvė, ypač inkstų veiklos sutrikimai. Be galo dažni apsinuodijimai. „Šeimininkai nepagalvoja, kad beveik visi kambariniai augalai nuodingi, ypač jukos. Žinia, kad katės  mėgsta pagraužti žolės. Lauke jos pasirinktų tinkamus augalus, o kambaryje, ypač paliktos vienos, prisiragauja bet kokių“, –  apgailestauja A. Kriščiūnas.

Pasitaiko ir virškinimo sutrikimų. Tada, pasak mediko,  geriausia vieną parą maisto visai nesiūlyti, tik vandens. Galima pagirdyti ąžuolo žievės ar lapų arbata, jeigu viduriuoja.

Benamiai gyvūnai platina ligas
Pavasarį padaugėja rūpesčių su sterilizacija. Ypač laukinių kačių.

„Miesto tarnyboms jų populiacijos suvaldyti nepavyksta, gerai, kad atsiranda geros valios žmonių, kurie net po 10 kartų atvažiuoja su pagautu gyvūnu, už sterilizaciją sumoka iš savo kišenės“, – sako A. Kriščiūnas.  

Šitaip ko gero, savanoriai nuo nemalonių ligų gelbsti savo ir kaimynų vaikus. Kuo daugiau laukinių kačių mūsų kiemuose, tuo didesnis pavojus mažiems vaikams užsikrėsti toksokaroze. „Prieš kelerius metus esame darę tyrimą, paaiškėjo, kad 95 proc. tirtų laukinių kačių užsikrėtusios kirmėlėmis. Taigi vaikų smėlio dėžės yra realus vaikų užsikrėtimo šaltinis. Jos turėtų būti uždengtos, bet mažai kur taip yra“, – rūpesčiu dalijasi gydytojas. Neretai gyventojai patys nepasirūpina, kad vakare smėlio dėžė būtų uždaryta arba „nemato“,  kai jos išlaužomos.

Naminės katės, pasak specialisto, kirmėlėmis užsikrėsti neturi galimybės, o šunys neretai užkratą pasigauna. Tad pasitaiko, kai šeimos nariai suserga ir nuo labai švariai laikomo gyvūno.

Atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai. Norint apsaugoti augintinį nuo tokių kenkėjų, kaip blusos, erkės, utėlės, geriausia būtų naudoti laiko patikrintus preparatus, įsigyjamus veterinarinėse vaistinėse.

Užkrečiamųjų ligų valdymo centro medikai taip pat primena, kad pavasarį padidėja šunų ir kačių platinamų ligų – toksokarozės, toksoplazmozės ir echinokokozės grėsmė. Pernai iš viso buvo užregistruotas 151 šių ligų atvejis.

Toksokaroze dažniausiai užsikrečia ir serga 7–9 metų vaikai, nes jie neturi gerų higienos įgūdžių, dažnai deda į burną įvairius daiktus. Echinokokoze ir toksoplazmoze dažniau serga suaugę žmonės, ypač 65–74 m. amžiaus. Visų šių ligų infekcijos šaltinis yra užsikrėtę gyvūnai (šunys, katės, lapės, vilkai), kurie su išmatomis išskiria ligos sukėlėjus.

Pakliuvę į vandenį, ant dirvožemio jie išsilaiko gyvybingi iki metų ir ilgiau. Ligų sukėlėjai per burną patenka į žarnyną dažniausiai  nuo nešvarių rankų, valgant neplautas uogas, vaisius, daržoves. Vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų.

Žala iš per didelės meilės
Dar viena augintinių sveikatos bėda – nutukimas. A. Kriščiūno pastebėjimu, senjorų gyvūnai dažniausiai nutukę. „Patys juda mažai, gyvūnui nesudaromos sąlygos judėti, o maisto nuolat siūloma. Gamtoje juk gyvūnas ėda ne kasdien. Tad vieno maitinimo per dieną turėtų užtekti. O senutėms didžiausias rūpestis, kad gyvūnėlis „nebevalgo“, nesupranta, kad nutukusiam gyvūnui, kaip ir žmogui, sustreikuoja širdis, kitų organų veikla, – kalba medikas. – Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs, daug priklauso ir nuo jų mitybos. Maistas turi atitikti gyvūno amžių, veislę.“

Augintiniams iki metų rekomenduojama parinkti maistą, kuriame būtų gausu baltymų bei mineralinių medžiagų. Suaugusiems ir aktyviems augintiniams reikia kaloringo maisto.

Garbaus amžiaus augintiniai yra mažiau aktyvūs, todėl jiems reikėtų parinkti maistą, kuriame mažiausiai kalorijų, kad išvengtume nutukimo. Savo meilę gyvūnui rodyti torčiukais, saldumynais nedera.

Gyvūnai taip pat serga depresija
Labiau reiktų pasirūpinti socializacija, dresavimu, ypač jei tai šuo. Būtina sudaryti veislei tinkamas sąlygas.

„Jorkai, pudeliukai lengvai pripranta namuose, draugiškesni. O bigliai, spanieliai turi daug judėti. Galbūt tėvai kartais priglaudžia emigravusių vaikų šunis. Kaip kitaip paaiškinti, kad auginamas bute haskis? Tai šiaurės gyvūnas, kambaryje jam per karšta. Noriu pasakyti, kad prieš įsigydami ar priglausdami gyvūną turime gerai apgalvoti, ar sugebėsime sudaryti tinkamas sąlygas, – sako veterinaras. – Retas pagalvojame, kad gyvūnas gali sirgti depresija. Kai pastebite, kad pasikeitė elgesys, tapo vangus, nenoriai ėda, nuolat laižosi, graužia, drasko, kas papuola, verta pagalvoti: gal augintinis jaučiasi vienišas, per mažai su juo bendraujama.“

Jie, pasak specialisto,  kaip vaikai – nuolat reikalauja išskirtinio dėmesio, kitaip įsižeidžia ar net suserga.

Pavasarį padaugėja gyvūnų traumų
Mieste paskutiniu metu mažiau girdėti apie šunų nepriežiūros atvejus, tyčia sužalotų gyvūnų pasitaiko vis rečiau. Anksčiau yra tekę gydyti katę su nukirsta uodega.

„Tačiau turėtume nepamiršti, kad pavasarį didesnis susižeidimo pavojus, nes daugiau laiko su augintiniais praleidžiame lauke. Kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą? Jei augintinis susipjaustė koją, žaizda negili, ją apiplaukime praskiestu vandenilio peroksidu ir sutvarstykime žaizdą specialiu sukimbančiu tvarsčiu. Tačiau jei žaizda yra gili, būtina ją užspausti, kad sustabdytume kraujavimą. Po to dezinfekuoti žaizdą, sutvarstyti ir kuo skubiau nuvykti į veterinarijos kliniką“, – pataria veterinarijos gydytojas.

Kultūrų skirtumai
„Teko nemažai keliauti. Europos šalyse, ypač Belgijoje, augintiniai vaikšto parkuose, parduotuvėse, su jais gali eiti į kavines, drąsiai maudytis paplūdimy. Nė vieno nemačiau urzgiančio, lojančio. Jie socializuoti, dresuoti. Jei atsitiko incidentas, specialius kursus turi lankyti šeimininkas su augintiniu, kad išmoktų bendrauti tiek su žmonėmis, tiek su kitais gyvūnais, – dalijasi įspūdžiais A. Kriščiūnas. – Apskritai, mūsuose gyvūnų laikymas kažkoks chaotiškas. Daug nesupratimo, kaip socializuoti. Gausybė draudimų, nes siekiama apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų. Kultūros trūkumas išlenda. Tai ir pavasarį atsiskleidžiančios krūvelės „grožybių“, ir piktumas, šiurkštumas. Pikti mūsų gyvūnai. Net katės paliestos šnypščia, šiaušiasi, bando brėžti, kąsti, šuo urzgia, loja. Gal dėl to, kad mes patys vis įsitempę, irzlūs?“

Gyvūnas kelia saugumo pojūtį
Kokių rizikų beįžvelgtume, mokslininkai seniai tyrimais įrodė augintinių naudą žmogaus psichologinei ir kai kuriais atvejais net fizinei būklei.

Anot psichologės Kristinos Grigalavičienės, gyvūnas namuose suformuoja tam tikrą dienos rutiną ir tampa ištikimu draugu, o tai ypač svarbu sprendžiant vienatvės ar depresijos problemas, ypač po artimojo netekties. Jei asmuo jaučiasi vienišas, tikėtina, jog savo meilę, švelnumą, nukreips į gyvūnėlio priežiūrą, rūpinimąsi juo.

Gyvūno buvimas šalia kels saugumo pojūtį. Gyvūnai mums ne tik suteikia neišsenkančias meilės atsargas, bet ir judėjimo džiaugsmą: šuns vedžiojimas – puikus būdas daugiau laiko praleisti gryname ore. Aktyviai su augintiniais laiką leidžiantys senoliai gali džiaugtis kur kas geresne sveikata nei jų bendraamžiai, gyvenantys vieni.

Reklama: Pasirūpinti gyvūnais Jums padės Vetke.lt. Čia rasite gyvūnų maistą, šampūnus šunims ir katėms bei kitas prekes.