Pavasaris džiugina mus, saulės išsiilgusius, bet su juo užplūsta ir didelė rūpesčio banga – egzaminai, patikros, atsiskaitymai. Ne vienam jau yra tekę patirti, kaip dreba kojos, džiūsta burna, prakaituoja delnai ir pan. Jautresnius ima kamuoti nemiga arba košmarai, apetito stoka. Kaip be didelio streso išgyventi šį laikotarpį šeimoms, kurių atžalos – abiturientai arba baigiamųjų klasių moksleiviai?
Psichologinės pratybos mokiniams ir jų tėvams
Didžiausia klaida, kurią daro aplinkiniai, matydami, kaip asmuo nervinasi, dreba prieš egzaminą ar kontrolinį, – raginimas nusiraminti. Šiuo atveju geriau tiktų pajuokavimas, dėmesio nukreipimas kitur. O geriausia, kai stresą suvaldyti mokomasi iš anksto.
„Romuvos“ gimnazijos Pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja Tatjana Tekoraitienė papasakojo, kad vyksta individualios psichologinės pratybos ne tik abiturientams, bet ir žemesniųjų klasių moksleiviams. Tėvelių grupėms organizuojami užsiėmimai, mokoma, kaip padėti savo vaikui, kaip sukurti ramią aplinką, nes vaiko savijautai lemiamą įtaką daro šeima.
Dažnai dėl pažymių labiau jaudinasi tėvai negu vaikai. Apskritai, pedagogės nuomone, jauni žmonės darosi vis drąsesni, labiau pasitiki savo jėgomis. Tenka stebėti į egzaminų centrą atvykstančius abiturientus. Iš pradžių nejauku, nes svetima mokykla, nepažįstama aplinka, bet kai sėda rašyti, susikaupia ir baimės išgaruoja. Be to, egzamino patalpoje visada yra vandens. Jo gurkšnelis taip pat mažina stresą.
Suvaldyti egzamino baimę, pasak T. Tekoraitienės, padeda stiprios dalykinės žinios, todėl gimnazijos mokytojai rengia dalyko konsultacijas, teikia pagalbą tiems, kas patiria mokymosi sunkumų. Psichologo padedami moksleiviai išmoksta pažinti savo pojūčius ir emocijas, remdamiesi gebėjimais ir lūkesčiais nusistato prioritetus, pasirenka norimus egzaminus, todėl didelio streso neturėtų patirti.
Keli patarimai, kaip suvaldyti stresą
Ne visos mokyklos turi psichologus, ne visose, deja, skiriama pakankamai dėmesio emociniam socialiniam ugdymui. Galbūt pravers keli iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto psichologės Gintės Gudzevičiūtės patarimų.
1. Planas. Streso metu žmogus blaškosi ir negali susikoncentruoti, nes žino, jog reikia „kažką daryti“. Pasidaryk planą, numatyk 3–4 svarbiausius dalykus, ką privalai padaryti šiandien.
2. Pradėk nuo to, ką moki, išmanai geriausiai. Tai pažadins pasitikėjimą savimi, ,,užkurs“ norą gilintis toliau ir nebeatrodys taip sunku.
3. Daryk dažnas trumpas pertraukėles. 5–10 minučių pakaks pasirąžyti, pakvėpuoti, atitrūkti nuo sunkų minčių, įsivaizduoti, kad esi mieloje vietoje, gal net ką nors pakramtyti. Ilgesnė pertrauka išblaškys dėmesį, o vėliau apims graužatis. Prarastas laikas, atidėliojimas – streso draugas.
4. Poilsis, maistas, vanduo. Tik gerai pailsėjęs, lengvai papusryčiavęs gali tikėtis produktyvaus darbo. Lengva mankšta, subalansuota mityba, ramus miegas mums suteikia jėgų ir budrumo bei mažina stresą.
5. Dėl ko tai darai? Apgalvok 3 priežastis ir užsirašyk. Bijai savimi nusivilti ar lygini save su kitais? Šios mintys motyvuoja stengtis, tačiau kelia daugiau streso, nei jo reikėtų. Pabandyk pergalvoti, kuo tau šis pasiruošimas gali būti naudingas: gal įgysi naujų žinių ir įgūdžių, gal tau yra įdomu, gal žinios pravers ateityje?
Stresas, pasak G. Gudzevičiūtės, jei jo nėra per daug, gali padėti tikslingai ir greitai reaguoti, spręsti problemas, įveikti sunkumus, kartais net greičiau įsisavinti informaciją. Jei streso per daug, jis trukdo, sukelia nemalonius pojūčius, skausmus, abejones savo jėgomis, darosi sunkiau susikaupti ir nuveikti darbus. Stresui nebūtina pasiduoti ar jo bijoti. Reikia rasti sau tinkamą būdą jį valdyti.
