Šiauliuose gyvenantys Romualdas ir Dalia Jasiškiai yra aistringi katinų mylėtojai, ypač britų trumpaplaukių. Abu sutuoktiniai prieš trejus metus net įkūrė britų trumpaplaukių kačių veislyną, kurio ne vienas katinas yra tapęs čempionu. Išsamiau apie britų trumpaplaukių veislę, charakterį, išvaizdą ir parodas papasakojo R. Jasiškis.

– Kodėl pasirinkote auginti būtent britų trumpaplaukius?
– Jie dar yra vadinami sidabrinio marmuro katinais. Turėjome visokių katinų, bet būtent tokie mano žmonai krito į širdį. Jos iniciatyva ir atsirado pirmasis katinas.

Buvo toks kurioziškas nutikimas: Šiauliuose vyko kačių paroda, o mes tą dieną važiavome į kapines. Pakeliui žmona nubėgo į parduotuvę, o aš – į parodą ir tik pusiaukelėje į kapines pasakiau, kad parodoje mačiau tokį katiną, kokio ji visada norėjo, net nuotrauką buvo pasikabinusi ant šaldytuvo.

Susitvarkėme kapines, nuvažiavome į parodą ir už 2 tūkst. litų nusipirkome Bradą. Tai buvo kastratas, nes veisimui niekas nepardavinėjo, o patys irgi nesiruošėme tuo užsiimti. Galvojome, kad tik jis būtų namuose, kad turėtume kuo pasidžiaugti.

Tačiau po 7 ar 8 mėnesių nuvykome į Kaune vykusią Pasaulinę kačių parodą – sugalvojome išbandyti jėgas.

Pakliuvome pas gan griežtus teisėjus, tarp kurių buvo ir Pasaulio kačių federacijos prezidentė Anneliese Hackman. Ji mūsų augintinį gerai įvertino – gavome diplomą. Taip ir prasidėjo.

– Kiek iš viso turite katinų?
– Apie 10. Žinokite, niekas iš veisėjų nesako, kiek iš viso veislyne turi katinų.

Taigi vienas mūsų katinas yra iš Lietuvos, kitas iš Rusijos, katytė iš Baltarusijos, o kita iš Vokietijos. Viena katė yra tarptautinė čempionė, kita – didžioji tarptautinė čempionė. Vienas katinas yra aukščiausias pasaulio čempionas, kitas – pasaulio čempionas. Yra kačiukų čempionų, viena katytė – kačiukų čempionė, jaunimo čempionė. 3-ioji vieta pasaulyje, 2-oji vieta Europoje. 5-ąją vietą laimėjome geriausio katino konkurse, o mūsų veislynas užėmė 4-ąją vietą Lietuvoje.

– Tad kokie gi yra britų trumpaplaukiai?
– Tai įdomi veislė. Kailiukas yra margas, trumpas, bet būna ir ilgaplaukių, akys žalios. Jie nėra labai opūs, nemaudome jų, tik iššukuojame vieną kartą per savaitę. Prieš parodas vyksta veterinarinė apžiūra: išvalomos ausytės, nukarpomi nagučiai, o specialios priežiūros kailiui nėra. Svarbiausia yra tinkamas maistas.

Kiekvienas katinas skirtingas. Pavyzdžiui, tėvas, pasaulio čempionas, irzlesnis, nori kažką įrodyti. Nors nėra iš visų vyriausias, bet kadangi skirtas kergimui, todėl nori lyderiauti. Muštynių nebūna: kai ateina svetimi, stengiasi iš pradžių dingti, nors mes stengiamės svetimų pas juos nevesti. Žinoma, katinas smalsus: prieina, pauosto, bet nieko nežymi.
Jokių išdaigų nėra pridaręs, man tik yra lūpą perkandęs: mušti nemušdavau, bet kai prisidirbdavo, paimdavau ir pabučiuodavau į nosį. Jam būdavo tai baisiau už bausmę, po to ilgiausiai prausdavosi. Taigi vieną naktį katinas davėsi, atsikėliau, pasigavau ir norėjau vėl jį pabučiuoti, kad nurimtų, o jis nujautė, kad vėl taip bus, ir tik lupt man į lūpą. Kiaura nebuvo, bet kraujas bėgo. Dezinfekavau savo lūpą ir jį pasigavęs viską išaiškinau.

Garsus latvių teisėjas yra pasakęs, kad namuose gali būti tik vienas katinas – tai jūs. O jei bus dar vienas katinas, kuris bus viršesnis, tai paprasčiausiai nesusitvarkysite. Turi parodyti valdžią: juk tu ir valgyti duodi, ir šukuoji, ir pabari, ir pagiri. Taigi kontroliuoji jo veiklą.

Yra ir viena katė viršesnė, bet ji valdžią rodo tik moterims. Pavyzdžiui, katytė net pavydi savo vaikams šeimininkų. Tai labai keista: ateini paglostyti jos vaiko, tai tas iš karto gauna letena per galvą.

– Kaip vyksta pasiruošimas parodoms?
– Mes nesiruošiame. Katinai jau nujaučia, kada važiuosime į parodas, ir pradeda slėptis. Vienas katinas visą kelią miauksi iki Rygos, o kitas – pramiega. Tas, kuris miegojo, parodoje yra neramus, o tas, kuris miauksėjo, – ramesnis.

Mūsų katytė nebedalyvauja, nes yra pasiekusi didžiosios, tarptautinės katės titulą. Ji ne pensininkė, o aukšto lygio katė. Katę vežti į parodą  labai sudėtinga: 10 mėnesių jai prasideda morčius ir dėl jo keičiasi kailis, mažėja svoris, prarandama „prekinė“ išvaizda.

– O sterilizuota katė gali dalyvauti?
– Gali. Turime vieną katinuką, kuris nuėjo iki aukščiausio įvertinimo. Jis 2015 m. dalyvavo Pasaulio kačių federacijos reitinguose, bendroje įskaitoje buvo trečias, o Europoje – antras. Nekastruotų katinų klasėje turime pasaulio čempioną, mūsų apskrityje jis yra vienintelis. Kažkada tą kačiuką man atvežė į Rygą, kiti veisėjai jį iškritikavo, kad jis blogas. Tačiau kačiukas augo, tapo kačiukų klasės čempionu, Pasaulio kačių federacijos jaunimo čempionu, tarptautiniu čempionu, po to didžiuoju tarptautiniu čempionu, Europos čempionu, didžiuoju Europos čempionu ir galiausiai Rygoje tapo pasaulio čempionu.

Tą kačiuką iš manęs norėjo nupirkti Saudo Arabijos atstovas, bet aš giežtai atsakiau, kad jis neparduodamas. Kai trūko mano kantrybė, paklausiau, ar jis savo šeimos narius pardavinėja. Atsakė: ne. Tik tada jie suprato.

O tie, kurie anksčiau kritikavo, net siūlė sukergti mano tą vadinamąjį blogą kačiuką su jų kate.

– Kiek kartų katinas gali dalyvauti parodose?
– Kiekvienas katinas gali dalyvauti tiek kartų, kiek nori. Paprastam čempiono titului užtenka vienos valstybės, bet skirtingų trijų teisėjų įvertinimo. O tarptautiniam čempiono titului turi būti ir vienos užsienio valstybės įvertinimas. Europos čempionui reikia trijų valstybių įvertinimo, pavyzdžiui, Lietuvos, Estijos, Latvijos.

3,5–6  mėnesių amžiaus – kačiukų klasė. 6–10 mėnesių – jaunimo klasė. Katinas gali dalyvauti, bet kokio amžiaus, svarbu, kad jis būtų sveikas, gražus. Pavyzdžiui, Latvijoje veisėjai turi 12 metų katiną, kuris ir laimi veteranų klasėje, kur nėra didelės konkurencijos.

– Į ką parodose atsižvelgia teisėjai?
– Parodose žiūri ne tik į katino išvaizdą, bet ir į charakterį. Yra tokie ringai, kai pažiūrima, kaip katinas reaguoja. Pavyzdžiui, viena Belgijos teisėja yra pasakiusi, kad katinas turi būti ne tik čempioniškos išvaizdos, bet ir čempioniško charakterio.

Teisėjai vertina skirtingai. Pavyzdžiui, yra geri penki katinai. Viena teisėja kažkada veisė britų trumpaplaukius, tai ji ir atiduos tą balsą šios veislės katinui, juk turi būti kažkas arčiau širdies. Tokiose parodose būna ir užsakymų, kas turi būti nugalėtojas.

Aš parodose rodau savo katinus, kad sužavėčiau kitus.

Viename seminare Rusijos teisėja pasakė, kad jei jūs laikote savo katiną vienu geriausiu, gražiausiu, tobuliausiu, tai meskite veisimą ir eikite bulvių auginti, nes nėra tobulų katinų, reikia juos tobulinti.  

– Jūsų katinai pelių turbūt negaudo?
– To jau yra manęs klausę. Panevėžyje vykusioje parodoje iš Pasvalio atvykusieji tarmiškai klausė, ar mano katinas gaudo peles. O aš juokais atsakiau, kad pelių jis gali nusipirkti, nes tam turi pinigų. Tik kyla klausimas, ar mūsų katinai žino, kas yra tos pelės.

– O į lauką išleidžiate?
– Į lauką išleidžiame vasarą: užtempiame tinklą, tad katinai pro langą išeina, pasivaikšto ir pro langą vėl sulenda atgal. Išeis pasaulio čempionas ir nebesugrįš. Gal jis pats ir norės sugrįžti, bet gali kažkas padėti, kad taip neatsitiktų.

2018 03 16 04

Atskirame kambaryje – augintinių iškovoti medaliai, padėkos, taurės.
R. Jasiškio archyvo nuotr.

2018 03 16 07

2018 03 16 05

R. Jasiškio archyvo nuotr.

Į viršų