facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Minint tarptautinio NATO bataliono dislokavimo šalyje pirmąsias metines, LR prezidentė Dalia Grybauskaitė ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pranešė, kad Karaliaučiaus srityje nuolatiniam laikui buvo dislokuotos „Iskander“ raketos, galinčios nešti branduolinį užtaisą. Tai grėsmė yra ne tik Lietuvos valstybei, bet ir visai Europai ir NATO.

Kyla klausimas, ar žmonės žino, kur reikėtų slėptis, į ką kreiptis ir kaip reaguoti, kilus agresijos atvejui? Dauguma valdžios atstovų net nekalba šia tema. Tačiau kada kalbėti? Tada, kada jau bus per vėlu?

Dislokuotas „Iskander“ raketų kompleksas grėsmė ne tik Lietuvai
Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė teigia, kad pirmadienį Kaliningrado srityje dislokuotas „Iskander“ raketų kompleksas rodo, kad Rusija neatsitraukia.

„Iskander“ raketų dislokavimas nuolatiniam laikui yra grėsmė ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai bei NATO.

„Iskander“ dislokavimas Karaliaučiaus srityje Lietuvai potencialiai pavojingesnis dėl jo panaudojimo trikdant NATO sąjungininkų veiksmus regione, o taikiniams naikinti Lietuvos teritorijoje šį kompleksą panaudoti nėra būtinybės, nes tam teoriškai pakaktų jau esamų pajėgumų.

Prezidentės patarėjas taip pat akcentavo, kad NATO sąjungininkų buvimas yra veiksmingiausia Rusijos atgrasymo priemonė. Pasak jo, per dvejus metus tarnybą Lietuvoje yra atlikę kariai iš 10 NATO šalių, ir tai rodo sąjungininkų vienybę.

Pasak krašto apsaugos ministro R. Karoblio, anksčiau Rusija šį raketų kompleksą atveždavo pratyboms, tačiau šį kartą situacija yra kita – tai yra nuolatinis dislokavimas, turint visą tam reikalingą infrastruktūrą.

„Šiauliečiams nelabai būtų kur pasislėpti“
Šiaulietis ilgametis kultūros darbuotojas Bronius Mitkevičius papasakojo, jog pats per televiziją girdėjo mūsų šalies prezidentę sakant, jog Kaliningrado srityje pastoviam laikui dislokuojamos „Iskander“ raketos.

„Sužinojau, kad Japonija organizuoja žmonių evakuaciją Šiaurės Korėjos branduolinio antpuolio atveju. O ką daro mūsų miestas? Mūsiškiai dažnai negali nieko komentuoti. Juk kaip tik dabar reikia viską sakyti, paaiškinti, informuoti. Nereikia kalbėti tada, kai viskas prasidės“, – teigė B. Mitkevičius.

Tuo įsitikinome, kai nieko apie „Iskander“ raketų komplekso dislokavimą, civilinę saugą, evakuacijas ir slėptuves, esančias Šiaulių mieste, nepanoro komentuoti Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė ir jos pavaduotojas Andrius Gagys.

O Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Dambrauskas teigė, jog slėptuvių tokių, kurios buvo tarybiniais metais, nebėra, šiauliečiams nelabai būtų kur pasislėpti.

„Jei Šiauliai bus taikinys, tai taikysis į oro uostą, bet ne į gyvenamuosius rajonus. Raketos į gyvenamuosius pastatus nėra šaudomos. Jos yra skirtos naikinti karinę infrastruktūrą“, – teigė vyriausiasis specialistas V. Dambrauskas.

Juk dažnas Šiaulių miesto gyventojas net nežinotų, ką daryti, kieno prašyti pagalbos, jei kiltų karo grėsmė.

„Teisės aktai nenumato gyventojų apsaugos būtent slėptuvėse“
Anksčiau „Šiaulių naujienoms“ panašią temą komentavusi Šiaulių valstybinės kolegijos Statybos ir aplinkos inžinerijos katedros dėstytoja Sigita Karosienė atkreipė dėmesį, jog Šiaulių mieste daugiausiai yra kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų laikinam gyventojų prieglobsčiui.

Šie pastatai pažymėti specialiuoju ženklu – lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu. Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, kultūros, sporto centrai.

Civilinės saugos, specialių slėptuvių, mieste nėra labai daug, jos yra tik ten, kur privalo būti pagal krašto apsaugos ministro įsakymą, t. y. pavojinguose ir gyvybiškai svarbiuose objektuose.

Ilgametė civilinės saugos mokymo specialistė Renata Baniulienė teigė, jog ginkluoto konflikto metu gyventojai tikrai negalėtų visą laiką slėptis kokiose nors patalpose. Jeigu tam tikroje teritorijoje gyventojams būtų nesaugu likti, jie būtų evakuojami į kitas teritorijas ir ten būtų laikinai apgyvendinami iš anksto numatytuose kolektyvinės apsaugos statiniuose.

„Slėptuvių Lietuvoje nėra ir teisės aktai nenumato gyventojų apsaugos būtent slėptuvėse. Tačiau jeigu ginkluotas užpuolimas prasidėtų staiga, jeigu būtų gauta informacija apie planuojamus miestų ar gyvenviečių apšaudymus ar bombardavimus, būtų jungiamos civilinės saugos sirenos, skelbiančios „oro pavojų“ ir gyventojams tikrai reikėtų skubiai slėptis improvizuotose slėptuvėse – namų rūsiuose, požeminėse perėjose. Taigi, gyventojų apsauga tokiu atveju priklausytų nuo pačių gyventojų turimų sąlygų“, – teigė R. Baniulienė.

Į viršų