facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juodą-baltą vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai.  Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir oligarchai“, „visi darbdaviai – išnaudotojai“, „visi pardavėjai – sukčiai“ lygio mąstymo, bet niekaip nepavyksta.

Kad nepavyksta, rodo valdžios teisės aktų pakeitimo iniciatyvos, akivaizdžiai „subalansuotos“ tik „vagims, sukčiams ir išnaudotojams“. Štai du pavyzdžiai.

Finansų ministerija siekia iki 20 tūkstančių eurų sumažinti pajamų ribą, kurią galima gauti su verslo liudijimais. Dabar šioji riba yra 45 tūkstančiai eurų. Kodėl – pasidomėsite?

Mokesčių inspekcija mato kiekvieno mokesčių mokėtojo, kiekvieno žmogaus ir kiekvienos įmonės „profilį“, žinoma, finansinį. Mato išsamiai, čia jums ne „Facebook“ paskyra, kur patys nustatote, kokia informacija norite dalytis.
Taigi, Mokesčių inspekcija mato, kad iš 100 tūkstančių asmenų, turinčių verslo liudijimus, apie dešimtadalis gauna daugiau nei siūloma 20 tūkstančių eurų riba.

Dar Mokesčių inspekcija įtaria, o gal ir tikrai žino, kad dalis šių žmonių pajamas gavo ne iš tos veiklos, kurią deklaruoja pagal verslo liudijimą. Mokesčių inspekcija mano, kad žmogus užsiima pusiau legalia arba nelegalia veikla, o įsigydamas verslo liudijimą legalizuoja nelegalias ar neapmokestintas pajamas. Negerai, tikrai negerai. Taip neturi būti. Bet ką gi daryti?
Vienas kelias yra tas, kurį ir pasirinko valdžia: dėl kelių sukčių tegul kenčia dešimt tūkstančių.

Kitas kelias būtų – užsiimti būtent tais keliais sukčiais. „Užsiimti kiekvienu valstybei per brangu“, – sako įstatymo iniciatoriai. Valstybei „pigiau“ sukurpti įstatymą, skirtą sukčiams, bet taikomą visiems. Bet ar tikrai pigiau? Ar valstybei tikrai „apsimoka“ visus verslo liudijimų turėtojus prilyginti sukčiams? Ar tai „darnu“, kaip kad mėgsta sakyti valdantieji? O ir kam tada didinamos baudos už neteisėtą praturtėjimą, jei šį mechanizmą dėl jo brangumo valdžia taiko tik išimtiniais atvejais.

Kitas pavyzdys – minimali alga. Tai valdžios alfa ir omega, nėra nė metų, kad nebūtų keliama ar ketinama kelti. Net „idėjos Lietuvai“ ir tos sukasi aplink MMA – kokią nustatyti, kas ją turi nustatyti, kaip ją diferencijuoti, pagal regionus ar pagal amžių.  Nes darbdaviai – tai juk išnaudotojai, patys algos nepakels, kol valdžia nepalieps.

Iš tikrųjų tokių yra. Kurie algą kelia tik tada, kai keliama MMA. Štai tikras atvejis. Žmogus ateina prašyti padidinti algos, o darbdavys jam ir sako: tai juk MMA kels, tada ir pakelsime. Gal pakeltų ir anksčiau, bet kam, juk gali dvigubo vargo turėti.

Bet štai jau net pati valdžia savo nustatyta minimalia alga nebetiki. Ją dabar galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Bet ir tai dar ne viskas. Štai „Sodra“ žiūri įtariai į tuos, kurie moka valdžios nustatytą MMA, laiškus siuntinėja, pasiaiškinti kviečia. Štai kokia visuotinė reguliavimų devalvacija!

O juk už visų reguliavimų slypi valdžios nepasitikėjimas žmonėmis, mokesčių mokėtojais, darbdaviais. Bet kaip pašauksi – taip ir atsilieps. Tenesistebi po to, kai tūlas pilietis apie savo rinktą valdžia pasako: ai, visi jie ten – durniai ir vagys.

Į viršų