facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Nors stambesnio masto neteisėtų kirtimų ar medienos vagysčių apimtys privačiuose miškuose per pastarąjį dešimtmetį ženkliai sumažėjo, tačiau dažnas miško savininkas vis dar susiduria su smulkesnėmis medienos vagystėmis. Miško savininkų neprižiūrimuose miškuose po kelis medžius nusipjaunantys „malkautojai“ nemato nieko blogo svetimame miške vieną kitą medį „pasiimti“, ypač jei tai sausuolis, vėjavarta ar vėjalauža. Tačiau miško kirtimai Lietuvoje yra griežtai reglamentuoti, baudos skiriamos didelės ir, jei miško savininkas apie kitų asmenų pažeidimus nepraneša, teritoriją kontroliuojantis atsakingas miškų pareigūnas, aptikęs nelegaliai (be leidimo kirsti mišką) nupjautų medžių kelmus, gali nubausti patį miško savininką. Tad trumpai patarsime, ką daryti, jei miško valdoje pasidarbavo medienos vagys, kur kreiptis, kokia tvarka apskaičiuojama piktavalių padaryta žala ir galiausiai, kokiais būdais miško savininkai gali apsisaugoti nuo medienos vagysčių.

Kas atsako už privačių miškų apsaugą, kur kreiptis pastebėjus medienos vagystę?

Už privačių miškų apsaugą atsako patys miško savininkai. Miškų apsaugą jie gali patikėti įmonėms, teikiančioms miškininkystės paslaugas, burtis į bendrijas miškų apsaugai, kooperatyvus, sudaryti sutartis dėl miško priežiūros su valstybinėmis įmonėmis miškų urėdijomis ir pan. Jei miškų kontrolės pareigūnas nustatys neteisėtus miško kirtimus, o apie vagystę savininkas dar nebus pranešęs, baudos už pažeidimus bus išieškomos iš miško valdos savininko. Taigi, pastebėjęs vagystę miško savininkas turi kuo skubiau kreiptis į policiją. Jei užklupote medienos vagis nusikaltimo vietoje arba kitais atvejais, kuomet reikalinga greita policijos pareigūnų reakcija, pranešti apie vykdomą nusikaltimą geriausiai bendruoju pagalbos telefonu 112. Pranešimas bus užregistruotas, policijos pareigūnai sureaguos operatyviai. Neskubiajai pagalbai gauti išsamesnį pranešimą policijai galima pateikti nuvykus į artimiausią policijos komisariatą, SMS žinutę siunčiant numeriu 8 614 34 567, elektroninio pašto adresu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. arba per portalą www.epolicija.lt, tiek anonimiškai, tiek ir autorizuotai prisijungus prie sistemos. Anoniminių pranešimų policija gali nenagrinėti, bet pranešėjams, pasirašiusiems kvalifikuotu elektroniniu parašu, bus suteikiama informacija apie pranešimo vykdymo būseną ir pirminį informacijos patikrinimo rezultatą (portale, SMS, el. paštu arba laišku pagal pageidavimą).

Apie pažeidimus miške patartume telefonu, elektroniniu paštu ar raštišku pranešimu taip pat informuoti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės teritorinio poskyrio miškų kontrolės pareigūnus. Miškų kontrolės skyriaus teritorinių poskyrių kontaktinius duomenis rasite tarnybos svetainėje adresu www.amvmt.lt /struktūra ir kontaktai /Miškų kontrolės skyriaus teritoriniai poskyriai.

Pranešimą apie pastebėtus galimus pažeidimus miškuose (neteisėtą miško kirtimą, medienos vežimą, brakonieriavimo atvejus ir panašiai) galima pateikti ir internetu per Aplinkos apsaugos kontrolės informacinę sistemą AAKIS prisijungiant adresu https://aakis.am.lt

Kas apskaičiuoja padarytą žalą gamtai?

Gavę informaciją iš policijos apie privačiame miške įvykdytą neteisėtą kirtimą, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės teritorinio padalinio miškų kontrolės pareigūnai vyksta į vietą nustatyti faktinių aplinkybių ir apskaičiuoti padarytą žalą gamtai. Tuo tikslu jie įvertina iškirstus medžius ir parengia Kelmų matavimo aktą, kuriame nustatomas neteisėtai iškirstų medžių skaičius ir tūris. Tuomet, vadovaujantis aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. DI-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, apskaičiuojama padaryta žala gamtai. Atkreipiame dėmesį, kad baudos už padarytą žalą gamtai yra sumokamos ne miško savininkui, o į valstybės biudžetą. Patirtą žalą miško savininkas turi apskaičiuoti pats, arba tam pasitelkti kompetetingus specialistus.

Kaip apsisaugoti nuo medienos vagių?

Medienos vagis vilioja neprižiūrimi miškai, kuriuose daug sausuolių ir vėjavartų, užžėlusios ribinės linijos, nesimato riboženklių. Sumažinti vagysčių pavojų galima keliais būdais:

  – Reguliariai lankytis savo miške pačiam savininkui. Daugiau bendrauti su miško valdos kaimynais, su girininkijų darbuotojais, su visais, kurie galėtų pastebėti neteisėtą veiką Jūsų miško valdoje.

  – Sudaryti ilgalaikę miško priežiūros ir tvarkymo sutartį. Tokia sutartis – tai kvalifikuotos miško priežiūros garantija, kai savininkas patiki miškų urėdijai ar miško savininkų kooperatyvui miško valdos priežiūrą tam tikram laikotarpiui. Visą sutarties laikotarpį miško valdos priežiūra ir darbais rūpinsis specialistai, bus suteikiama savininkui reikalinga informacija, atliekama prevencinė miško apsauga nuo vagysčių. Miško savininkų kooperatyvas paženklins jūsų valdą specialiais riboženkliais, pažyminčiais, kad jūsų miškas yra prižiūrimas. Specialistai reguliariai lankysis miško valdoje, prie valdos riboženklių pastatys informacinius užrašus, kad miškas yra prižiūrimas, nurodys kontaktinį telefoną. Bet kas, pastebėjęs vykstant kažką įtartino, galės paskambinti ir pranešti apie pastebėtus pažeidimus.

  – Tapti miško savininkų kooperatyvo nariu. Tuomet kartu bus sprendžiami kooperatyvo narių miško valdų apsaugos ir ūkininkavimo jose klausimai, darbus organizuos ir vykdys miškininkai specialistai.

  – Kartu su miško valdos kaimynais samdyti žmogų miško valdų priežiūrai.

Gresia baudžiamoji ir administracinė atsakomybė

Primename, kad vagystė gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Už neteisėtus miško kirtimus gresia ir administracinė atsakomybė. Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama ne daugiau kaip dešimt kietmetrių medžių, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų, iškirtus daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vieną šimtą kietmetrių medžių, bauda svyruoja nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Be to, konfiskuojami nusižengimo padarymo įrankiai ir priemonės. Priklausomai nuo kirsto miško grupės ir kirtimo (plyno, neplyno) nustatoma padaryta žala aplinkai.

Atminkite, kad neteisėtai (pažeidžiant miško naudojimą reglamentuojančius teisės aktus) kertant mišką, daroma ne tik materialinė žala miško savininkui, bet naikinamos floros ir faunos buveinės, tai yra, padaroma žala gamtai.

Parengė Lietuvos miško savininkų asociacija Aplinkos ministerijos užsakymu


Užsak. Nr. 768

Į viršų