Kražiai – kultūrinis centras
Kražiai – miestelis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, 16 kilometrų į vakarus nuo Kelmės, seniūnijos ir parapijos centras, 784 gyventojai (2001 m.). Per Kražius teka Kražantė, yra plentai į Kelmę, Nemakščius, Kaltinėnus, Karklėnus, Užventį, Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia, paštas, ambulatorija, vaistinė, vidurinė mokykla (nuo 1944 m.), kultūros centras, Kražių kraštotyros muziejus (1988 m.).

Kražių jėzuitų kolegijoje mokytojavo M. K. Sarbievijus, A. Vijūkas-Kojalavičius, M. Valančius, mokėsi D. Poška, S. Stanevičius, A. Jucevičius, A. ir J. Juškos. Yra gamtos paminklas Greitiškės ąžuolas.

Kražių žemė minima 1253 m., pilis – 1394 m., valsčius – 1410 m., 1416 metais pastatyta molinė bažnyčia, nuo 1480 m. Kražiai vadinami miesteliu.

Dabartinė Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia – 1757–1763 metų statinys, dėl jos 1893 metais įvyko Kražių skerdynės.

Kražių kolegija, vidurinė bendrojo lavinimo mokykla, Kražiuose veikė 1608–1844 metais.

Kražių kolegijos biblioteka įsteigta 1608 metais jėzuitų misijoje Kražiuose.

Kražių skerdynės 1893 metais Rusijos administracijos susidorojimas su Kražių tikinčiaisiais, pasipriešinusiais valdžiai. Bažnyčia buvo uždaryta, bet nenugriauta, ji vėl pradėjo veikti 1910 metais.

Apie Kražių skerdynes 1990 metais Jonas Marcinkevičius prarašė dviejų tomų istorinį romaną „Kražių skerdynės“, jame plačiai aprašomi šie įvykiai, taip pat yra pastatytas spektaklis.
Kražantės pakrantėje nuo seno įsikūrusiam miesteliui su turtinga istorija poetai jam skyrė eiles, rašytojai – storiausius romanus.

Vaistinė įsteigta 1827 metais
Kauno medicinos akademijos Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus 1995 metų leidinyje „Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus aktai“ 33 p. nurodoma, kad Kražiuose 1827 metais vaistinę įsteigė provizorius Anatanas Verkelis.

1814 metais provizoriui A. Verkeliui išduotas leidimas įsteigti antrą vaistinę Kėdainiuose. Dėl didelės konkurencijos 1827 m. ji buvo iškelta į Kražius.

Detalesnę ataskaitą apie Kražių vaistinę 1882 m. parašė Kauno gubernijos valdybos gydymo skyriaus inspektorius. Jis tų metų gegužės mėnesį tikrino Raseinių, Šiaulių, Telšių apskričių medicinos įstaigas.

Palankiai įvertinęs abi Raseinių vaistines, gegužės 16 dieną 6 valandą ryto jis išvyko į Kražius. Inspektorius rašė: „Pats miestelis labai gražus, jame daug sodų. Nežiūrint to, kad daug miestelio gyventojų žydai – miestelis tvarkingas. Greta katalikų vienuolyno – sodas, nuostabios architektūros katalikų ir reformatų bažnyčios. Greta miestelio stovi didelis pusiau sugriautas pastatas, primenantis kad čia iki 1863 metų veikė gimnazija.

Apžiūrėta vaistinė priklauso provizoriaus padėjėjui Adolfui Urbonavičiui. Regis, kitą tokią skurdžią vaistinę būtų sunku rasti. Vaistinėje nepakankamas kiekis medikamentų, trūksta reikiamų prietaisų. Metinė apyvarta vos siekia 600 rublių. Sunku įsivaizduoti, kaip ji išsilaiko. Tik todėl, kad gydytojas apibūdino vaistininką kaip sąžiningą, bet labai netvarkingą, inspektorius nereikalavo šios vaistinės uždarymo, o pasiūlė perkelti ją į naujas patalpas ir pavadinti „Kaimo vaistine“.

Atsižvelgus į medicinos inspektoriaus pasiūlymą, 1882 m. liepos mėnesį Kražių, o 1883 m. Šiluvos ir Guvainiškio vaistinės buvo perorganizuotos į Kaimo vaistines.

Vaistininkas Varniuose įsteigė savo Kražių vaistinės skyrių.

1855 m. buvo leista Kražių vaistinės savininkui provizoriui Bernardui Šteinbergui įsteigti „namų“ vaistinę Varniuose. Leidime nurodyta, kad jos vedėju gali būti provizoriaus padėjėjas. Vaistinė atidaryta 1856 m. liepos 1 d.

Mirus provizoriui B. Šteinbergui apie 1877 m. jo įpėdiniu tapo provizoriaus padėjėjas Liudvikas Urbonavičius. Vėliau L. Urbonavičius (gal jis ir buvo įpėdinis – nežinoma) tapo šios vaistinės savininku.

1922 metais Kražių vaistinė priklausė Klemensui Astrauskui, o vedėju buvo provizorius Mikas Barauskis, vėliau ją nuomojo provizorius Stasys Šupyla.

Sveikatos departamento 1938 metų oficialiame leidinyje „Lietuvos medicinos, veterinarijos ir farmacijos įstaigų ir personalo sąrašas“ 110 p. rašoma, kad vaistinės „Kražių Mokyklos g. 9 II eil. savininkė Samulionytė, nuomininkas ir vedėjas provizorius Vladas Sakalauskas“.

Kražių vaistinė 1985 m. kartu su ambulatorija persikėlė į naujas patalpas S. Dariaus ir S. Girėno g. 37.

Kražių vaistinei ilgus metus vadovavo provizoriaus padėjėja Jadvyga Žalneravičiūtė-Tvarijonavičienė, 1956 m. baigusi Kauno medicinos mokyklos Farmacijos skyrių.

J. Tvarijonavičienė 1991 metais Kražių vaistinę perdavė provizoriaus padėjėjai Violetai Ivanauskaitei, 1986 metais baigusiai Kauno medicinos mokyklos Farmacijos skyrių. Ji sėkmingai šiai vaistinei vadovauja iki šiol.

Prieš keletą metų Kražių vaistinė buvo IĮ Kelmės rajono vaistinės filialas. Nuo 2009 metų vaistinė priklauso vaistinių tinklui.

Rengiant šį straipsnį panaudota Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus medžiaga ir vaistinės vedėjos suteiktos žinios.

Kražių vaistinei nuo 1991 metų iki šiol sėkmingai vadovauja provizoriaus padėjėja V. Ivanauskaitė.
Autoriaus archyvo nuotr.