2013-03-20 09

Moters ir vaiko klinikos Vaikų gydytoja hematologė I. Krivienė sako, kad žmonių, kurie vaikystėje sirgo onkologine liga ir pasveiko, daugėja, tačiau daugėja ir gydymo metu paliktų komplikacijų, vadinamų atokiaisiais reiškiniais. 
Asmeninio albumo nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų gydytoja hematologė Izolda Krivienė sako, kad visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, daugėja žmonių, kurie vaikystėje sirgo onkologine liga ir pasveiko. Tačiau vėžį sunaikinantys vaistai veikia ir visas organizmo sistemas, o kai kurių specifinis nepageidaujamas poveikis gali likti labai ilgai ir pasireikšti kaip vėžio komplikacijos.

Atokieji vėžio gydymo reiškiniai
Pasak I. Krivienės, atokiaisiais vėžio gydymo reiškiniais vadinami sveikatos sutrikimai ir ligos išliekančios ar atsirandančios praėjus penkeriems ar daugiau metų nuo ligos ir jos gydymo pradžios.
„Daugumos atokiųjų reiškinių galima išvengti. Tačiau nereikia pamiršti, jog vėžį sunaikinantys vaistai veikia ir visas organizmo sistemas, o kai kurių specifinis nepageidaujamas poveikis gali likti labai ilgai ir pasireikšti kaip vėžio komplikacijos atokiaisiais reiškiniais“, - sako I. Krivienė. Pasak gydytojos, didėja rizikos faktoriai jiems atsirasti, tačiau juos laiku diagnozuojant ir laikantis tam tikrų profilaktikos priemonių, galima užkirsti kelią komplikacijų plitimui. „Lietuvoje jau yra ruošiamas tolimesnio stebėjimo ir diagnostikos projektas, skirtas sirgusiems onkohematologine liga vaikystėje“, - kalba hematologė I. Krivienė.
Pasak jos, įveikus onkohematologinę ligą vaikystėje, atokieji vėžio gydymo reiškiniai pasireiškia 75 procentams žmonių. Mažesnei daliai žmonių (apie 25 procentams) tai pasireiškia rimtais sveikatos sutrikimais. „Rimtos sveikatos problemos dažniau pasitaiko tiems, kuriems skirtos didesnės chemoterapinių vaistų dozės dėl didesnio ligos piktybiškumo ir jos progresavimo. Nepaisant to, kad atokieji reiškiniai pasireiškia dažnai, bendra įveikusiųjų onkohematologinę ligą vaikystėje sveikatos būklė yra gera“, - sako hematologė.

Dažniausios komplikacijos – širdies ir kraujagyslių ligos
Toksiškai žmogaus organizmą veikia dauguma vaistų, kurie yra naudojami sergant vėžiu. Spindulinis gydymas taikomas daugiau nei 50 procentų onkohematologinėmis ligomis sergančių vaikų.
„Ūmi limfoblastinė leukemija, ūmi mieloblastinė leukemija, ne Hodžkino limfoma, Hodžkino liga, neuroblastoma, Wilmso tumoras, hepatoblastoma, solidiniai navikai, sarkomos - nuo šių ligų didėja atokiųjų gydymo komplikacijų rizika. Komplikacijos gali išsivystyti net ir po 10 ar 15 metų.
Dažniausiai komplikacijos pasireiškia progresuojančia kairiojo širdies skilvelio disfunkcija, kardiomiopatija, įgyta širdies yda ar Miokardo infarktu“, - sako gydytoja.
Pasak I. Krivienės, svarbu stebėti persirgusio vėžiu žmogaus širdies kraujagyslių sistemą.
Ligą įveikusiems svarbu reguliariai atlikti elektrokardiogramą, echo-kardiografiją, įvertinant širdies funkciją sistolėje ir diastolėje. Šių tyrimų atlikimo periodai priklauso nuo vaistų dozės ir skirto gydymo. Svarbios reguliarios ne tik kardiologo, bet ir kitų specialistų konsultacijos. Pavyzdžiui, ginekologo – nėštumo metu ir po jo.
Pasak gydytojos I. Krivienės, persirgus vėžiu būtina kontroliuoti kūno masę: laikytis dietos, reguliariai maitintis, atlikti mankštą, matuotis kraujospūdį. Labiausiai persirgusiems vėžiu žmonėms kenkia antsvoris, neaktyvus gyvenimo būdas ir rūkymas.

Endokrininės sistemos pažeidimai
Taip pat dažniausiai pasitaikančios vėžio ir jo gydymo komplikacijos yra endokrinopatijos.
Pasak I. Krivienės, šių komplikacijų galima išvengti ir jos yra pagydomos laiku diagnozavus.
„Mažiausiai du kartus per metus iki augimo šuolio paauglystėje, vėliau mažiausiai kartą per metus iki augimo pabaigos turi būti reguliariai stebimas vaiko ūgis ir svoris. Turi būti kūno masės indekso reguliarus įvertinimas. Taip pat yra stebima ir matuojama vaikų branda. Paaugliams atliekami hormoniniai tyrimai, skydliaukės tyrimai. „Endokrinologo reguliarios konsultacijos ypatingai svarbios paauglystėje“, - sako gydytoja.

Antrinės onkologinės ligos
Pasak I. Krivienės, antrinių onkologinių ligų rizika yra didesnė nei populiacijoje ir siekia apie 3-10 procentų, vidutinė antrinio vėžio atsiradimo trukmė - 12 metų.
„Dažniausiai pasitaikančios piktybinės ligos: moterims – krūties vėžys, centrinės nervų sistemos augliai, skydliaukės vėžys, bazalinių ląstelių karcinoma. Rizikos faktoriai, sąlygojantys šių ligų atsiradimą, gali būti genetinis polinkis: paveldima retinoblastoma, 1 tipo neurofibromatozė, Li-Fraumeni sindromas, spindulinis gydymas bei kai kurie chemoterapiniai preparatai: epipodofilotoksinai“, - aiškina hematologė.
Todėl, pasak I. Krivienės, svarbu ligą įveikusiems ir jų artimiesiems pranešti apie simptomus ir požymius, būdingus antriniams vėžiniams susirgimams, o gydytojams klausti apie šiuos simptomus kiekvieno apsilankymo metu. „Dažniausiai pacientui taikoma klinikinė apžiūra: skydliaukės apčiuopa, odos apžiūra, krūtų būklės patikra. Profilaktinė mamograma moterims ar mergaitėms taikoma praėjus 10 metų po spindulinio gydymo arba nuo 25 metų. Persirgęs vėžiu žmogus turi suvokti, kad jam ypač svarbus sveikas gyvenimo būdas. Toks žmogus turi vengti saulės ir stebėti odos būklę. Pastebėjus apgamus ar kitus odos pakitimus, nedelsiant kreiptis į gydytoją“, - sako gydytoja.

Į viršų