Šiauliuose migrena serga apie 10 procentų žmonių. Kad ši liga netaptų nepakeliama Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas neurologas Aleksandras Ronkus pataria kiekvienam žmogui surasti mėgiamą sportą ar bent kasdien eiti pasivaikščioti – tik sveikai gyvenant galima išvengti varginančių migrenos požymių.
Redakcijos archyvo nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Sužvarbęs rudeniškas oras, niūri nuotaika, nuovargis ir bereikalingas stresas dažnai sukelia nemalonius galvos skausmus. Pastoviai patiriantys nuovargį ir stresą žmonės dažniau skundžiasi galvos skausmais. Pasikartojantys galvos skausmai gali peraugti į migreną, kurią vėliau sunku išgydyti. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologo Aleksandro Ronkaus, migrena yra ne tik jaunimo liga. Ji vargina ir vyresnio amžiaus žmones, todėl žinoti jos požymius, kad laiku būtų kreipiamasi į specialistus, reikia visiems. Nors ši liga gyvybei pavojaus nekelia, tačiau ji labai išsekina organizmą – žmogus tampa nedarbingas.
Stipraus galvos skausmo kaltininkai
Migreną sukeliančios priežastys nėra tiksliai nustatytos, nes kiekvienam žmogui migrenos atsiradimą įtakoja skirtingi veiksniai. „Migrenai atsirasti gali turėti reikšmės ir paveldimumas, nors dažniausiai provokuojantys faktoriai: stresas, nuovargis, miego režimo nesilaikymas, griežtos dietos laikymasis, staigus meteorologinių sąlygų pasikeitimas“, - kalba neurologas A. Ronkus. Pasak gydytojo, moterys migrena serga tris kartus dažniau nei vyrai, o menstruacijų metu migrena dar labiau sustiprėja.
„Be vaistų žmogus gali pats sau padėti gydyti migreną, tačiau pirmiausia turėtų sutvarkyti savo mitybą – nevalgyti, kas papuola po ranka, atsisakyti alkoholio ir migrena, kaip liga, bus lengviau valdoma“, - sako A. Ronkus. Taip pat migreną gali sukelti kai kurie maisto produktai - kakava, šokoladas, riešutai, fermentinis sūris, raudonas vynas, todėl sergantiems, anot neurologo, geriau reikėtų vengti šių produktų. Sergantys migrena, anot A. Ronkaus, turėtų skirti laiko ir poilsiui, o dirbantys su kompiuteriu, daryti dažnas pertraukas – ilsinti akis.
Migrena serga ir vaikai
Migrena serga ir vaikai, ir suaugusieji. Dažniau pasitaiko sergamumas nuo 10 iki 20 metų. Šiai amžiaus grupei būdingas epizodinis migrenos pasikartojimas, stipresni skausmai 20-40 metų amžiaus žmonėms.
„Jei vaikas skundžiasi stipriais, dažnai pasikartojančiais galvos skausmais, reikėtų atkreipti dėmesį, nes tai gali būti migrenos požymis“, - kalba A. Ronkus. Pasak neurologo, dažniausiai migrena lokalizuojasi smilkiniuose, viršutinėje galvos dalyje, nors pasitaiko, kai pacientui dažnai skauda ir visą galvos paviršių.
„Migrena skiriasi nuo paprasto galvos skausmo tuo, kad sergantysis migrena jaučia didelį pulsuojantį skausmą“, - pabrėžia A. Ronkus.
Stresas darbe – viena iš priežasčių sirgti migrena
Jei žmogus patiria stresus darbe, atsiranda tikimybė susirgti migrena. Nesigydant su migrena gyventi įmanoma, tačiau labai sunku. Migrena sergantiems net patariama pasikalbėti su psichologu.
„Kartais migrenos skausmai gali būti maišomi su erkiniu encefalitu ar vėžiniais susirgimais, kurie taip pat sukelia didelius galvos skausmus. Kad nustatytume tikslią diagnozę atliekami tyrimai, tenka tirti net akies dugnus, norint išsiaiškinti, ar paciento galvos skausmų priežastis – atsiradusi migrena“, - pasakoja A. Ronkus.
Migrenos pagrindiniai simptomai – smarkūs galvos skausmai, pykinimas, regėjimo sutrikimai – akys bijo šviesos, prakaitavimas, jautrumas garsams. Jei migrena nėra gydoma, sergantįjį ištinka migrenos priepuoliai. „Atsiranda ir židininių simptomų – užtirpsta ranka ar koja, atsiranda psichikos sutrikimai. Priepuoliai žmogų dažnai kamuoja anksti ryte ar naktį, kai visai nesitikima, todėl patyrę migrenos priepuolį ryte, dažnai žmonės į darbą ir nebenueina“, - apie ligos sunkumą kalba medikas.
Provokuojantys veiksniai
Nėštumo metu, pasak A. Ronkaus, migrena kartais pranyksta, nes moters organizme gaminasi hormonai, kurie naikina migreną, tačiau tokių atvejų pasitaiko retai.
„Provokuojantys migreną veiksniai – stresas darbe, nesveikas maistas. Taip pat turi įtakos ir menstruacijos, psichologinis stresas, depresija, smarkus kosulys ar net čiaudėjimas, kurie gali sukelti migreną“, - sako A. Ronkus.
Migrenos priepuoliai, pasak gydytojo A. Ronkaus, gali trukti nuo 4 iki 72 valandų. „Paprasti vaistai nuo galvos skausmo neveiksmingi migrenai, todėl pajutus migrenos požymius, būtina kreiptis į medikus. Kai žmonės nepatiria priepuolių, paprastai jaučiasi visiškai sveiki.
„Pirmosios stadijos nėra labai sunkios, tačiau jei jos užtrunka daugiau kaip tris paras, tuomet diagnozuojama migreninė būklė. Menstruacijų metu gali migrena ir paaštrėti. Sveikimo stadijoje galvos skausmas mažėja ir palengva praeina, tačiau kurį laiką gali likti nuovargis, sumažėjęs darbingumas, padidėjęs dirglumas“, - kalba A. Ronkus.
Pasak gydytojų, migrenos priepuolių dažnis labai įvairus kiekvienam pacientui. Kai kuriems ji gali pasikartoti vos kelis kartus per visą gyvenimą, o kai kuriems – net kelis kartus per savaitę. Tik taikant pastovų gydymą ir laikantis režimo priepuoliai tampa retesni. Pastebėta, jog migrenos priepuoliai retėja vyresniame amžiuje - tada sumažėja ir jų intensyvumas.
