facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Pasitaiko situacijų, kai nori apsilankyti dailės reikmenų parduotuvėje, bet patenki į grožio saloną. Žinoma, dėl to ne visada kaltas alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų sukeltas poveikis. Įmonės tiesiog bankrutuoja ir toje pačioje vietoje įsikuria kitos. Šiauliuose, kaip ir kituose šalies miestuose, išsilaiko vos keletas. Bandoma skųstis, kad dėl visko kalta mūsų valdžia ir noras pralobti verslininkų sąskaita. Tačiau panašu, kad priežasčių esama ir kitų.

Niekas nenori skolinti
„Kurti verslą Šiauliuose iš tiesų neparanku. Tačiau jeigu esi mieste, kuriame tau gyventi patogu ir kurį myli, tuomet užsiimti verslu galima ir čia. Tai nereiškia, kad visą laiką turėsi praleisti Šiauliuose. Jeigu nori gali plėstis ir Amerikoje, juo labiau kai šiandieninės technologijos sparčiai tobulėja. Gali sėdėti savo bute, nuosavame name ir daryti verslą neišeidamas iš savo teritorijos“, – „Šiaulių naujienoms“ sako verslininkė, verslo konsultantė Gražina Garuolienė.

Vis dėlto ji pripažįsta, kad didesnę verslo sėkmę garantuoja būtent įsikūrimas Vilniuje. Šiauliuose nekilnojamojo turto (NT) vertė yra mažesnė nei kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Taigi, turėdamas NT sostinėje, gali jį užstatyti ir iš karto turėti daugiau pinigų verslo pradžiai. Tuo tarpu šiauliečiai dažniausiai šiuo klausimu lieka nuskriausti.

Verslininkė pastebi, kad neretai verslo sėkmei įtakos turi netinkami valdžios priimti sprendimai arba tiksliau – jų nebuvimas. Nesunku nuspėti, kodėl miršta pėsčiųjų bulvaras. Viena iš priežasčių – parkavimo apmokestinimas. Pašnekovė sako, kad aparatūros įsigijimas, baudų skyrimas kainuoja brangiau negu surenkama mokesčių.

„Jeigu Savivaldybė nori surinkti daugiau mokesčių, geriau gyventi, galėtų bent jau sniegą nuo gatvių nukasti. Padaryti, kad mieste būtų tvarkinga ir švaru. Taip pat neturėtų galvoti tik apie tai, kaip viską apmokestinti. Nebent galėtų apmokestinti tuos, kurie nesusitvarko savo aplinkos. Nesitvarkantis kaimynas mažina kito kaimyno NT vertę. Vadinasi, jis privalo tvarkytis arba parduoti savo turtą“, – pastebi G. Garuolienė.

Pataria mažinti mokesčius
Vis dėlto, anot pašnekovės, pagrindinius sunkumus šiuolaikiniam verslui kelia pernelyg dideli mokesčiai. Štai dar neuždirbęs pinigų jau turi mokėti mokesčius valstybei. Tuo tarpu Suomijoje, Izraelyje, Norvegijoje taikoma visai kitokia praktika. Ten verslo pradžiai skiriami dveji metai, kad žmogus galėtų tinkamai įsikurti. Galbūt jeigu tokia pati praktika būtų taikoma ir Šiauliuose, atsirastų daugiau norinčių sau ir kitiems sukurti darbo vietų. Be to, valstybė sutaupytų, nes nebereikėtų skirti tiek pašalpų.

Verslininkė pasakoja, kad jaunas žmogus, kuris nori įkurti verslą, bet neturi pinigų, pirmiausia jų turi užsidirbti. Todėl vyksta į užsienio šalis ir mažiausiai penkerius metus aria be poilsio.

Šiuo atveju emigracija lietuvius subrandina. Žmonės grįžta brandesni, pasiruošę kurti šeimas ir verslą. Galiausiai išleidžia visus savo juodai uždirbtus pinigus ir pradeda skolintis. Būtent tuomet ir vėl prasideda sunkumai, dėl kurių kai kurie yra priversti bankrutuoti.

„Tai, kas anksčiau kainavo litais, šiandien kainuoja eurais. Žmonės nori didesnių algų, bet tuomet už produktus, paslaugas turi mokėti brangiau, kad ratas įsisuktų. Ne visiems prasisukti pavyksta, todėl bankrutuoja. Taip pat įmonės bankrutuoja, nes jas „suvalgo“ bankai. Kitaip tariant, pasiskolinus pinigų reikia mokėti dideles palūkanas, atlyginimus darbuotojams, grąžinti kitas skolas, o jeigu dar siūlomų prekių, paslaugų niekas neperka, nebelieka kitos išeitis – tik bankrutuoti“, – tvirtina G. Garuolienė.

Trūksta regioninės politikos
Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius Alius Valys pritaria, kad didmiesčiuose verslo sąlygos iš tiesų yra geresnės. Tačiau verslą kuriantiems iš savo lėšų vieta nėra tokia svarbi.

„Šiauliuose situacija nėra labai baisi. Miesto valdžia kažkada priėmė teisingus sprendimus dėl laisvosios ekonominės zonos, pramoninio parko. Manau, kad bent jau vidutinį verslą turinčiam verslininkui nesvarbu kur investuoti. Tuo labiau jeigu yra lengvinančios, skatinančios programos ir sistemos“, – sako A. Valys.

Jis svarsto, kad pagrindinė priežastis, kodėl Šiauliuose nepritraukiama pakankamai investicijų, tai regioninės politikos nebuvimas. Į valdžią ateinančios partijos, politikai giriasi, kad ta linkme ką nors darys, bet nieko nedaro. Pavydu žiūrėti, kai sostinėje įsikuria tarptautinės kompanijos, veikia svarbios institucijos, ten patogiau daryti verslą. Todėl šia linkme reikėtų imtis drastiškų priemonių, skirti papildomus finansinius resursus ar kitaip stengtis netolygumus pašalinti.

Dar viena bėda – bankroto baimė. Žmonės neinvestuoja, nes iš karto galvoja apie nesėkmę. „Mąstymas, kad bankrotas yra kažkas baisaus, tėra stereotipas. Bankrotas turbūt yra didžiausia katastrofa darbuotojams, kurie lieka be atlyginimų. Tačiau smulkiojo verslo privalumas turbūt ir yra tas, kad nepavykus pirmą kartą, galima iš naujo bandyti antrą, trečią ir t. t.“, – pabrėžia direktorius.

Kaip žinia, 78 proc. visų bankrotų iniciatorių yra kreditoriai, didžioji dalis iš jų – tai Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“. Dažniausiai bankrutuoja mažmeninės prekybos bendrovės.

Tad kodėl Šiauliuose vieną dieną parduotuvė yra, o kitą – nėra? Direktorius atsako, kad priežasčių yra nemažai. Pirmiausia viskas priklauso nuo paties savininko, tinkamo verslininko pasirengimo, turimo kapitalo ir t. t. Taip pat svarbi veiklos strategija, asmeninis noras tobulėti.

Pašnekovo teigimu, pagrindinė klaida, kurią padaro verslininkas, – tai tikėjimas, kad jeigu vieną mėnesį pavyko uždirbti daugiau, taip pat bus ir kitais mėnesiais. Tačiau vietoj to kartais nutinka taip, kad stambus magnatas nusitaiko į smulkias paslaugas teikiančias įmones ir jas „suvalgo“.

Kita vertus, A. Valio teigimu, kartais su stambaus kapitalo įmonėmis galima ir bendradarbiauti.

„Didžiosioms įmonėms smulkesnes paslaugas teikiančios įmonės galbūt nėra įdomios, nes jos iš to nemato didžiulės naudos. O „smulkiukas“ gali iš to gyventi“, – išskiria A. Valys.

Rinkodaros triukai gelbsti ne visus
Remiantis Registro centro Šiaulių filialo duomenimis, galima teigti, kad kiek įmonių įsiregistruoja, panašiai tiek ir išsiregistruoja. Tačiau subjekto išbraukimas iš registro, nebūtinai reiškia bankrotą. Galbūt subjektas tik pakeitė gyvenamąją vietą arba tiesiog pristabdė savo veiklą.

Verslo inkubatoriaus direktorius pastebi, kad kartais verslas nesulaukia sėkmės, nes kreipia per mažai dėmesio į pardavimus. Žinoti kaip pagaminti gaminį, suteikti paslaugą tėra tik viena medalio pusė.

Maždaug tiek pat pastangų reikia įdėti, kad tavo produktą ar paslaugą pirktų. Todėl laikytis strategijos, išmanyti rinką yra labai svarbu. Jeigu verslininkas deda didelių pastangų į pardavimų didinimą, bet, pavyzdžiui, nemotyvuoja darbuotojų, kad jų atlyginimas didėtų nuo pardavimų, tuomet gero rezultato sunku tikėtis.

Pašnekovas pastebi, kad lietuviai „internetizuojasi“. Kitaip tariant, kasmet vis didesnė gyventojų dalis naudojasi internetu. Dėl to kai kurie verslininkai dažniau reklamuojasi internete. Įkyriai vis išlendanti reklama kartais paskatina net „plikį“ įsigyti šukas. Prekybos centruose situacija panaši. Pasitaiko, kad prieš užsukdamas į parduotuvę klientas nežino, ką pirks. Vėliau išeina su vežimėliu įvairiausių prekių, kurių prieš penkias minutes jam net nereikėjo.

Tačiau ne visi verslininkai naudojasi tokiais rinkodaros triukais. Tik 55 proc. visų verslininkų viešinasi internetinėje erdvėje, turi internetinius puslapius ir pan. Jie aiškina, kad geriausia reklama yra ta, kuri sklinda iš lūpų į lūpas.
A. Valys sutinka, kad tokia reklama iš tiesų yra labai gera, tačiau ji pasiekia ne visus. Tuo tarpu reklama, plintanti socialiniais tinklais, pasiekia didesnį vartotojų skaičių.

Reziumuodamas verslo konsultantas pabrėžia, kad verslo sėkmė nebūtinai priklauso tik nuo valdžios priimtų sprendimų.
Žinoma, visada atsiras verslininkų, teigiančių, kad valdžia labiausiai padėtų, jeigu nesikištų ir netrukdytų. Taip yra, nes kartais sprendimai nukreipti į verslo skatinimą pasisuka kitu kampu, pradedama piktnaudžiauti ir pan.

Tačiau daug kas priklauso ir nuo paties verslininko, jo pasirengimo, mokėjimo valdyti piniginius srautus, charakterio bruožų. Kartais, atėjus į parduotuvę, matyti, kad interjeras labai gražus, bet žmonių nėra. Vadinasi, kažkas yra daroma ne taip, kažko trūksta. Jeigu priežastis neišsiaiškinama laiku, įmonės taip ir pradeda bankrutuoti.

2016 07 20 05

A.Valys sako, kad verslo sėkmė nebūtinai priklauso tik nuo valdžios priimtų sprendimų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2016 07 20 12

G. Garuolienė teigia, kad sunkumų šiuolaikiniam verslui kelia pernelyg dideli mokesčiai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Kitame numeryje

Į viršų