Tai tik skelbimas ir tiek, tačiau vis tiek kažkuo nemalonus, verčiantis suklusti. Atrodo, kokiam kvailiui reikia būti, kad viršydamas greitį ir dar išgėręs lakstytum gatvėmis, kai kasdien girdi, kad kažkas važiuodamas automobiliu užsimušė ar užmušė ką nors kitą…

Maždaug 3500 metais prieš Kristų šumerai išrado ratą. Po to – ašį, kuri tuos ratus jungė. Ant ašies užkėlė medinę dėžę ir tai jau buvo vežimo protėvis. Sumąstyta į vežimą kinkyti prijaukintus laukinius gyvulius: arklius, jaučius, asiliukus. Arklių traukiami vežimai judėjo greičiau, tačiau žmonės norėjo judėti dar greičiau. Kad išrastų variklį, žmonėms prireikė dar 5200 metų.

Pirmąjį automobilį 1885 metais pagamino vokiečių inžinierius Karlas Bencas. Dar po penkerių metų vokietis Gotlybas Daimleris įkūrė pirmąją automobilių gamybos bendrovę. Vėliau, susijungus Daimlerio ir Benco firmoms, gimė „Daimler-Benz“ bendrovė, dar ir šiandien gaminanti „Mercedes“ automobilius. 1907 m. automobiliu „Itala“ buvo atlikta ekspedicija maršrutu Pekinas–Paryžius. Nuvažiuota 16 tūkst. kilometrų, didžioji dalis vieškeliais arba išvis be kelių. 1912 metais amerikietis Henris Fordas pradėjo masinę automobilių gamybą. Jis gamino labai paprastus ir pigius automobilius, tad per keliasdešimt metų JAV miestų gatvės buvo tiesiog užtvindytos juodų „Fordų“.

Automobiliai kasmet tobulėjo: juk pirmieji automobiliai neturėjo nei priekinio stiklo, nei valytuvų, buvo labai triukšmingi ir sunaudodavo labai daug degalų. Tobulėjo ir ratas. Iš pradžių ratai buvo labai sunkūs – padaryti iš vientiso medžio gabalo, kaustyti geležiniais lankais. Vėliau išgalvoti stipinai. Dar vėliau pradėti gaminti ir šiandien naudojami guminiai, oro pripūsti ratai.

Šiandien girdint klausimą „Ką, jūs neturite automobilio?“ net nepatogu į jį atsakyti – ne. Yra šeimų, kurios turi po du ar tris automobilius. Nustebau sužinojęs, kad per metus lietuviai nuvažinėja 150 tūkstančių automobilių. Bet prisiminiau, jog dar sovietmečiu automobilių ir gyventojų skaičiaus santykiu mūsų respublika pirmavo, palyginanti su kitomis.
O kiek dabar automobilių markių! Anksčiau, jei ne ant vienos, tai ant abiejų rankų pirštų galėjai suskaičiuoti: žiguliai, moskvičiai, volgos, zaporožiečiai, viena kita pobieda. Na, dar čaika, nors Šiauliuose jos važiuojant niekas ir nebuvo matęs. Tarsi ir viskas. Atrodo, nieko nepamiršau.

Šiandien prie vairo dažnai pamatysi ir garbingo amžiaus vairuotojus. Man gražu, bet yra bambančių, girdi, kaip čia gali būti, kad pensininkai skundžiasi mažomis pensijomis, o automobilį ir kurą įpirkti gali – važiuoja ir kitiems trukdo. Nepritariu tokiems bumbėjimams.

Neseniai vienas pažįstamas pasakojo apie kitą mūsų bendrą pažįstamą, patekusį į avariją. Pasakojusysis sakė labai nusivylęs tuo pažįstamu, kai šis sveikas po avarijos išlikęs džiaugėsi ne tuo, o vis guodėsi sudaužyta mašina.

Sovietmečiu daiktų turėjimas reiškė dvasinių vertybių išdavystę, šiandien „materialinių gėrybių kultas“ įteisintas oficialiai, nors išeinantieji iš šio pasaulio visus daiktus nori nenori turi palikti. Visgi svarbiausias klausimas – kas kam tarnauja: ar daiktas žmogui, ar žmogus daiktui? Ar automobilis tau, ar tu automobiliui? Yra daiktai niekučiai, bet yra ir daiktai milžinai, į kuriuos net pats telpi ir jų panešti negali. Toks ir yra automobilis, na, dar karstas.

Atvyko draugas iš Vilniaus, vienas iš turtingesnių Lietuvoje. Miesto gatvėse pamatęs automobilius nustebo: „Gerais automobiliais šiauliečiai važinėja. Yra net labai gerų, kurių Vilniuje retai išvysi. Vadinasi, verslas mieste klesti, miestas nėra miręs.“ Draugo išvados man patiko, manau, visiems kitiems šiauliečiams taip pat. Štai kokių minčių apie žmones gali kelti mašinos.

Kai Lietuvoje prasidėjo Atgimimas ir atsirado mafijozų, vienas iš sostinės mafijos vadų įsigijo prašmatnų automobilį. Parveža jį tas automobilis namo, apsauginiai lydi, pakyla į savo butą blokinio namo penktame aukšte... Tik vėliau pasistatė namą. Bet va – pradėjo nuo automobilio.

Apie vairavimo kultūrą šiame straipsnyje nekalbėsiu. Kam gadinti savaitgalio nuotaiką, nes tuoj pasigirs balsų apie Vakarų pasaulio vairuotojų etiką.

Tik prisiminiau mūsų mieste regėtą įdomų vaizdelį. Laukiau draugo ir stebėjau perėją. Sustojo prie jos praeivis, niekas nepraleidžia. Sustojo antras, automobiliai nesustodami pralekia. Trečias – niekas nepasikeitė. Pagaliau vienas iš tų trijų, drąsesnis, įkėlė koją perėjon. Automobiliai sustojo. Tarsi viskas ir normalu. Nors diskutuoti galima... Bet štai prie perėjos atbėgo šuo. Žmonių nebuvo, bet jis per perėją nebėga, žvalgosi. Vairuotojai, pamatę norintį perėja perbėgti šunį, bemat sustojo. Šuo juk ne žmogus...

Kalbėdami apie automobilius, kalbame ir apie greitį. Dažniau net negu kalbėdami apie lėktuvus, traukinius, o kalbant apie laivus žodis „greitis“ beveik visiškai nevartojamas. Ir atsirado šis žodis drauge su automobiliais – XX amžiaus pradžioje, to amžiaus antrojoje pusėje paplito, XXI amžiuje įsitvirtino. Suprantama, greičiausi iš susisiekimo priemonių yra lėktuvai, kurie jau seniai pasiekė ir viršijo garso barjerą, dabar lekia šviesos greičio ribų link ir neaišku, kas bus, kai šią ribą pasieks (girdėjau juokaujant, jog taps tamsa), tačiau lėktuvai aukštai ir jų greičio žemės gyventojai nelabai mato. Automobiliai – kas kita.

Sako, kaip tik automobiliai išugdė visuomenę, kuri visko nori greitai. Rašto ir žodžio žmonės vis aiškina, prašo – tautiečiai, gentainiai, broliai… Galiausiai rengia naktinius reidus, bando didinti baudas. Bet girtų už vairo randasi ir tiek.

Pasvarsčiau, jog šiandien autoavarijos dažniausiai kyla, nes 1) prie vairo sėda jauni nesubrendėliai, apsikabinę alaus „bambalį“ ir panelę, prieš kurią ypač nori pasipuikuoti greitu važiavimu. 2) prie vairo sėda jauni verslininkai, taip pat nesubrendę, nors kiek kitaip nei anie jaunuoliai, tačiau įsivaizduojantys, kad prabangus automobilis kelyje leidžia kaip nori elgtis. 3) prie vairo sėda kompiuterinių žaidimų aukos, pripratusios, kad virtualioje erdvėje su automobiliu galima atsitrenkti į kliūtį, nulėkti nuo kelio ir nieko neatsitinka.

Statistika byloja, kad pavojingiausia vairuotojų grupė, 18–25 m. jaunuoliai, įprastai ir vairuoja senus galingus automobilius.

Lietuviai vairuotojai – saviti. Važiuoji užmiesčio keliu. Priešprieša atvažiuojantys žibintų mirktelėjimu tave įspėja apie kelyje budinčius kelių patrulius. Perspėtasis kilsteli ranką padėkodamas. O mieste niekas tavęs neįleis į kitą eismo juostą, „pypsens“, jei užsidegus žaliai šviesoforo šviesai iškart nepajudėsi...

Užtikau duomenis, kad lietuviai vairuoja seniausius automobilius visose trijose Baltijos valstybėse. Remiantis penkerių metų duomenimis, matyti, kad pastarųjų automobilių amžiaus vidurkis beveik 4 metais didesnis nei Estijoje ir daugiau nei 2 metais – nei Latvijoje.

Tiesa, pagal automobilių markes nuo kaimynų nesiskiriame. Visose trijose Baltijos šalyse populiariausi „Volkswagen“ ir „Audi“ markės automobiliai. Tiesa, pastaruoju metu Lietuvoje vis nuskamba BMW vardas, bet Estijoje ir Latvijoje šios markės automobilių daugiau. Įdomu, jog moterų automobiliai – naujesni.

Šiandien vietoj geriausių knygų, kino filmų, spektaklių, meno kūrinių rinkimų dažniau siūloma rinkti didžiausius pramogų pasaulio metų skandalus, puošniausias vestuves ir automobilius. Na, dėl pastarųjų rinkimų gal ir nėra taip jau blogai. Juk renkama, ne kuris automobilis pateko įspūdingesnėn avarijon (čia greičiausiai nugalėtų jau minėti BMW), bet gražiausias išore, patogiausias vidumi ir vairavimo lengvumu.

Neįprasta tai, kad praėjusiais metais buvo vagiama mažiau brangių automobilių, bet populiarėjo „šeimyniniai“ modeliai – „Toyota Corolla Verso“ bei „VW Touran“. Apskritai, šie du modeliai 2015-aisiais dažniausiai pateko į ilgapirščių akiratį – šių modelių vagystės sudaro atitinkamai 14 proc. ir 8 proc. nuo visų „Lietuvos draudimo“ užfiksuotų automobilių vagysčių.

Kalėjimuose prabangių automobilių vagių kasta aukščiausia. Jie skiriasi nuo prievartautojų, senukus kaime žudančių ir pan. Savo pranašumą aiškina, jog niekam nedaro žalos – tas, iš kurio pavogtas prabangus automobilis, po kelių dienų nusipirks naują, o kad pavaikščios keletą dienų pėsčias, tai jam tik į sveikatą.

Neturintis automobilio bičiulis dėsto savo tiesas, jog kiek jis gali važinėti taksi, kol pravažinės pinigų sumą, kurią reikėtų sumokėti už automobilį. Toliau keliones tęs kuro, kuris būtų sunaudotas automobiliui sąskaita. Dar toliau leis draudimo, mašinos priežiūros ir remonto pinigus. Šiek tiek taksi pavažinės ir už pinigus išleistus parkavimui. O kur dar patogumas: nėra įtampos, nervų, galvosūkio kur palikti automobilį, pagaliau, „noriu geriu, noriu negeriu“. Bet ateis laikas, kai pinigai baigsis. Bičiulis atremia, kad ir automobilis tuo metu bus suvažinėtas. Nežinau, ar jis teisus.

Skaičiau, jog nuo vairuotojo zodiako ženklo priklauso jo sėkmė kelyje. Atseit, rečiausiai taisykles pažeidinėja ir į avarijas patenka Dvyniai ir Liūtai, o blogiausiai prie vairo sekasi Svarstyklėms ir Vandeniams.

Vairuotojų prietarai gan paprasti. Pavyzdžiui, jei nuplausi automobilį, tai išsyk pradės lyti. Jei mėtai šiukšles pro langą, gresia nesėkmių metai. Jei į pirmąjį pasimatymą atvažiuosite purvinu automobiliu, apie seksą galima pamiršti. Negalima automobilio salone švilpauti, nes inspektoriai gali išgirsti ir sustabdyti automobilį.

JAV ir Didžiojoje Britanijoje blogas ženklas – žalia automobilio spalva. Saugiausi automobiliai – raudoni. Pirkti transporto priemones geriau iš turtingų žmonių: tuomet automobilis atneš sėkmę bei turtus ir naujajam savininkui.
Montuoti automobilyje detalių iš sudaužytos transporto priemonės nepatariama – jei detalė jau buvo patekusi į avariją, panaši nesėkmė gali pasikartoti ir naujajam savininkui. Automobilyje nedera kalbėti apie galimą jo pardavimą, nes jis gali išgirsti, įsižeisti ir pradėti gesti. Negalima šlapintis ant automobilio rato, nes suges stabdžiai, o ir dar visokiausių bėdų galima prisišaukti.

O norint išlaikyti automobilyje malonų kvapą prietarų žinoti nereikia, o tiesiog galite pamirkyti kelis vilnos ritinėlius nusipirktame eukaliptų ekstrakte. Paprastai automobilio kvepalai ilgai nekvepia ir išgaruoja. O štai vilnoje išmirkytas ekstraktas išsilaikys ilgiau.

Kokius automobilius mėgsta žvaigždės? David Beckham vairuoja „Rolls-Royce Phantom Drophead“. Šis automobilis – vienas brangiausių pasaulyje. Futbolo garsenybei jis atsiėjo per 400 tūkst. JAV dolerių.

Paris Hilton sėda už „Bentley GT Continental“ vairo. Rožinės spalvos žaisliukas, nes Paris nuo pat mažumės buvo didžiulė lėlės Barbės gerbėja, įžymybei atsiėjo 300 tūkst. JAV dolerių.

Kim Kardashian – garsi amerikiečių televizijos ir žiniasklaidos žvaigždutė, žinoma dėl savo kvepalų linijos ir dietinių piliulių, irgi matoma už „Bentley Continental GT“ vairo. Nors kartais ji pralekia ir su „Ferrari F430“.

Bet visiems nosį nušluostė garsusis reperis Jay Z su savo galinguoju „Maybach Exelero“ už 8 mln. JAV dolerių. Tai tarsi Betmano automobilis, pasiekiantis 220 mylių per valandą greitį, o per 4,44 sekundės jis gali įsibėgėti iki 60 mylių per valandą.

Apie mūsų žvaigždes nekalbėsiu. Bent man jos neįdomios ir neįdomūs jų automobiliai. Štai mėnesio pradžioje kelių patruliams įkliuvusi girta už vairo mergina, kad visi girdėtų, pradėjo sielotis, jog jos girtumas gali pakenkti garsiai merginos mamai. Šiaip taip privertė žurnalistus pasidomėti, kas jos mama ir kas ji. Mama kažkiek žinoma, ji – ne, bet dabar jau galės padėti dainuoti.  

Girdėjau istoriją, kaip viena jauna vairuotoja prie galinio automobilio lango lipnia juosta prisiklijavo tikrą klevo lapą. O kita, vengianti greičio, prisiklijavo užrašą: „Nepatinka? Apskrisk!“ Lipdukų, įspėjančių kitus vairuotojus nepykti ir būti pakantesnius, yra ir daugiau. Pavyzdžiui, „Atsargiai, maišau pedalus“. O šiaip automobilis nėra kažkas sudėtingo. Slidžių priežiūra – sudėtingesnė nei jūsų automobilio.

Tikriausiai dažnai tenka paburnoti, kad kiti vairuotojai tik painiojasi kelyje. Eismo specialistai klausia, ar kada susimąstėte, kaip dažnai automobiliai susiduria dėl to, kad vienas vairuotojas kelyje nepraleido kito? Patys ir atsako – visada. Todėl, jei dvejojate, kas turi pirmumo teisę, elkitės išmintingiausiai – praleiskite pirmas. Nors ir labai sunku, tai sunkiausiai vairuotojo išsiugdoma savybė.

Prisiminiau prieškario anekdotą apie paprastą kaimietį, kuris visuose aplinkiniuose kaimuose turėjo daug vaikų ir nesigynė jų autorystės. Paklaustas, kodėl užtaisė tiek palikuonių tokioms įvairioms moterims, vyriškis atsakė: „Aš turiu dviratį“.

Atsiradus automobiliams, viskas turėjo dar daugėjimo linkme keistis. Bet priešingai. Net Kinijoje, kai daugelis nulipo nuo dviračio ir persėdo prie automobilio vairo, padėtis pasikeitė. Gimstamumo nenaudai. Tad kyla net klausimas – draugas ar priešas automobilis?

Baigsiu kiek linksmesnėmis žiniomis. Nors pati avarija – siaubingas dalykas, tačiau kadangi praėjusį šeštadienį rašiau apie sapnus, tai rinkdamas medžiagą sužinojau, kad sapnuoti, jog papuolėte į avariją – labai geras sapnas, reiškiantis, jog jūsų laukia ilgas ir laimingas gyvenimas. Sapne išvengti avarijos – susitaikymas su kaimynais ar giminaičiais, kurie slapta jums kenkė, apkalbėjo.

Tad telydi mus avarijos tik sapnuose!