Dviratį laisvalaikiui ir kasdienėms kelionėms renkasi vis daugiau lietuvių, tačiau dažnas dar mano, kad važiavimas šia transporto priemone reikalauja mažesnio dėmesingumo ar atsargumo nei automobilio vairavimas. Be to, vyrauja įsitikinimas, kad dviratininkai turėtų pasisaugoti kitų eismo dalyvių, o ne priešingai. Vis tik Europos draudimo bendrovės Lietuvoje užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad vienas iš dešimties lietuvių yra sužalojęs ar sukėlęs pavojų aplinkiniams važiuodamas dviračiu.

Vyrams tokių incidentų yra tekę patirti dar dažniau – 13 proc. stipriosios lyties atstovų yra pridarę žalos kitiems važiuodami dviračiu ar slidinėdami. Panašių nemalonumų yra turėję 8 proc. moterų.

„Daugelis esame girdėję apie automobilių partrenktus dviratininkus, dažnam turbūt yra pačiam tekę kristi nuo dviračio ir susižeisti, tačiau daug rečiau pagalvojame, kad dviratininkai ir patys gali kelti pavojų pėstiesiems ar kitiems eismo dalyviams. Vis tik statistika ir mūsų klientų patirtis rodo, kad taip atsitinka ne taip jau retai, o atsakomybę dviračio vairuotojui, jei jis yra incidento kaltininkas, tenka prisiimti lygiai kaip ir kitiems nelaimes sukeliantiems eismo dalyviams“, – sako Europos draudimo bendrovės Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Anot draudimo eksperto, per didelis greitis, neatsargus manevravimas, važiavimas ne dviračių takais, o šaligatviais, kuriuose gausu pėsčiųjų, techniškai netvarkingi dviračiai, bendrų kelių eismo taisyklių nesilaikymas dažniausiai nulemia dviratininkų sukeltas nelaimes, kurios kartais būna netgi labai skaudžios. Nuo dviratininkų nukenčia ne tik pėstieji, bet ir kiti dviračių mėgėjai, kai, pavyzdžiui, neišsitenkama dviračių take ar nepraleidžiama kita kryptimi atvažiuojančio dviratininko.

„Dėl neatsargių ar išsiblaškiusių dviratininkų nukenčia ne tik žmonės, bet ir jų turtas – dažniausiai įlenkiami ar apibraižomi automobiliai, kiti dviračiai, atsitrenkus į pėsčiąjį, pasitaiko, kad sudaužomi jų turimi mobilieji telefonai, brangūs laikrodžiai. Kitiems padarytus materialinius nuostolius dviratininkams, be abejo, taip pat tenka atlyginti“, – pažymi R. Bieliauskas.

Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad iš įvairių veiklų ir profesijų atstovų dažniausiai važiuodami dviračiu nemalonumų kitiems, o kartu ir sau, pridaro smulkūs verslininkai (13 proc.) ir studentai bei moksleiviai (9 proc.).

„Reikėtų pabrėžti, kad bendra važinėjimo dviračiais kultūra Lietuvoje auga, tačiau incidentų neišvengia net ir patys pavyzdingiausi dviratininkai. Dažnai taip nutinka paprasčiausiai dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Dviratininko draudimas, kurį vis noriau renkasi lietuviai, rodo, kad daugėja dviračių entuziastų, norinčių jaustis kuo saugiau. Lietuvos rinkoje dar pakankamai naujas dviratininko draudimo produktas apdraudžia nuo trijų pagrindinių grėsmių – dviračio vagystės, nelaimingų atsitikimų ir asmens civilinės atsakomybės, kuri galioja sužalojus kitus asmenis ar apgadinus jų turtą“, – sako R. Bieliauskas.