Dizaino savaitės uždarymą Šiauliuose papuošė dizainerės Dianos Nevedomskytės kolekcijos pristatymas. Kolekcija, kurios pavadinimas „Bombyx mori“ (lotynų kalba tai reiškia „šilkverpis“), atspindėjo procesą nuo šilkverpio kokono iki pramonės. Kolekcijos apranga skirta tiek jauniausioms damoms, tiek ir brandžioms moterims. „Bombyx mori“ – tik natūralios šilkverpio spalvos – pilkai žalsvas perlamutras, gelsvos, chaki, šampano, pieno, kaulo spalvos...

Ir tik šilkas. Dizainerė jau dešimt metų kuria vakarines ir vestuvines sukneles. Šilkas jai yra mėgstamiausia medžiaga, su kuria ji dirba tiek pat metų.

Kodėl šilkas?
„Šilkas yra gyvas. Jis yra plazdantis. Moteris dėvėdama aprangą iš šilko atrodo kaip karalienė. Ne veltui karaliai dėvėdavo tik šilką. Jis suteikia grožio, socialinio pasitikėjimo. Manau, kad gražesnio audinio už šilką nėra“, – sako Šiauliuose ir Vilniuje dirbanti, savo dizaino studiją turinti D. Nevedomskytė.

Pasak dizainerės, pats prasčiausias audinys yra sintetinis pluoštas poliesteris. Nors paprastai pabrėžiama, kad šis audinys turi privalumų, antai, nereikalauja didelės priežiūros, dizainerė pastebi, kad šis dirbtinis audinys  turi daug blogų savybių – kenkia gamtai ir visatai ir neaišku, kokiomis medžiagomis būna dažomas.

„Šilkas – įperkama medžiaga, tačiau ne kiekvienam jos reikia. Šilku galima pasipuošti  per ypatingas šventes, jubiliejus, vestuves. Šios šventės yra ypatingas metas, kai moteris yra karalienė. Tuomet jinai turi rinktis šilką“, – sako dizainerė.

Patarimas, ką dėvėti išleistuvėms
Klausiame, kokią puošnią aprangą rinktis išleistuvėms – prasidėjo absolventų, abiturientų švenčių metas. „Manyčiau, kad nereikėtų rengtis tarsi ruoštumeisi pasirodyti ant Holivudo raudonojo kilimo ar eitumei į didžiulį kalėdinį vakarą. Pakankamai jaunos merginos turėtų rinktis jaunatviškas suknutes“, – sako dizainerė.

Reikėtų vengti ilgų suknių iki žemės, su šleifais, gilių sodrių spalvų, primenančių žiemos pobūvių sukneles. Ypač netinka nėriniai ir blizgučiai.

Vis dėlto dizainerė radikaliai neprotestuoja kalbėdama tiek apie progines, tiek apie vestuvines sukneles – kiekvienas turi teisę į savo aprangos skonį.

Neopreno apranga – dar vienas masinis mados reiškinys, kuris atrodo itin puošniai, suteikia pūstos, žaismingos ir jaunatviškos suknelės efektą. „Tačiau šio audinio rūšių yra visokių – tiek sintetinių, tiek natūralių. Tai gali būti patogi medžiaga, bet mūsų parduotuvėse šio audinio iš medvilnės ar viskozės retai išvysi – juk toks audinys turi savo kainą. O neopreno, pagaminto iš poliesterio, yra daug“, – sako D. Nevedomskytė.

Prie suknelės tiks ir sportbačiai
„Mano nuotakos nori būti karalienėmis. Jos ateina siūtis suknelių būtent iš šilko. Su šilku galima  sukurti viską, net ir pūstą suknelę. Bet norinčios pūstų, karališkų suknelių, mano manymu, eina į suknelių nuomos salonus. O mano klientas nori geros kokybės suknelės, be galo lengvos, gražios ir patogios“, – sako dizainerė.

Nuotakoms D. Nevedomskytė visuomet siūlo amžinąją klasiką. Tai, kas po dešimt, dvidešimt penkiasdešimt ar net šimto metų liks gražu.

O kiek gi laiko užtrunka pasiūti tą vienintelę suknelę?

Kaip sako dizainerė, dirbant intensyviai per 2–3 savaites greičiausiai galima tai padaryti, bet pas dizainerį apsilankyti likus pusei metų iki vestuvių yra idealiausia.

„Būna užsakymų ir likus metams iki vestuvių, ypač tų būsimų nuotakų, kurios gyvena ne Lietuvoje. Klientėms, gyvenančioms užsienyje, reikia suderinti laiką, kad galėtų patogiu metu atskristi ir pasimatuoti  suknelę. Lietuvaičių iš užsienio kreipiasi labai daug – tai labai ryški tendencija“, – sako dizainerė.

Vestuvinės suknelės pasiuvimas gali kainuoti nuo 400 eurų.

„Yra buvę, kad ir perlais siuvome suknelę. Deimantais dar neteko, bet galima ir jais“, – šypsosi dizainerė.

O dabar ir nuotakų avalynė alsuoja laisve. Prie vestuvinių suknelių galima priderinti tiek sportbačius, tiek ir botus. „Priklauso nuo kompanijos, nuo to, kur šventi, ir nuo nuotaikos. Jeigu pievoje fotografuojiesi, lyja lietus, gali fotografuotis su labai gražiu ir ryškiu skėčiu ir tokiais pačiais botais“, – sako ji.

Dar vienas medžiaga – tiulis. Tai gali būti labai lengvas sprendimas. „Man tiulis yra labai negražus, išskyrus šilkinį tiulį. Poliesterinis, pūstas, ties liemeniu rauktas tiulis yra kažkas baisaus. Tokį sijoną galima tik per karnavalą turbūt užsidėti“, – sako dizainerė. Bet kiekvienas siūlo savo – kas būtų jei būtume visi vienodi, pastebi D. Nevedomskytė.
Ar reikia specialiai ruoštis vizitui pas dizainerį?

„Pas dizainerę ateinančios klientės žino, ko nori, nes jau žino pačios dizainerės darbus. Nebe tie laikai, kad prašytų, jog galvotų už tave. Šiais laikais klientas yra pasiskaitęs, apsišvietęs – visą jį dominančią informaciją randa internete. Ir jis renkasi tą dizainerį, kuris yra artimiausias jo požiūriui, jo mąstymui“, – teigia  D. Nevedomskytė.