Šiaulių miesto savivaldybėje vykusioje spaudos konferencijoje buvo diskutuojama apie išorinės reklamos įrengimą ir priežiūros organizavimą Šiaulių mieste. Prie bendro stalo su spauda sėdo administracijos direktorius Eduardas Bivainis, mero pavaduotojas Domas Griškevičius ir Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė.

Ne paslaptis, kad pastaruoju metu dėl išorinės reklamos kyla daug įvairiausių klausimų, todėl šioje srityje veikla suaktyvėjo. Neretai neatkreipiame dėmesio, kokią tą reklamą turime mieste. Daug kur galima aptikti pasenusių reklamų, kurios atlieka tik „vizualinės taršos“ vaidmenį. Kaip teigė E. Bivainis, Savivaldybės tikslas yra užtikrinti reklamos sklaidos tvarką bei stengtis, kad išorinė reklama būtų įrengta ar įrengiama ir naudojama laikantis norminių teisės aktų nuostatų.

Konkursas dėl reklamos – aukciono principu
Kaip spaudos konferencijos metu pasakojo D. Griškevičius, nuo 2015 metų kiekviena savivaldybė turėjo pasirinkti specialųjį išorinės vaizdinės reklamos planą, kurio pagrindu būtų aprašytos tam tikros reklamos tvarkos. Dėl specialiojo plano atsirado zonavimai, taip pat įvardijami reklamų dydžiai. Vertindami situaciją nepriklausomi ekspertai teikė rekomendacijas, kuriose įvardijo tam tikras vietas, kur anuomet buvusi reklama dabar atlieka tik vizualinės taršos vaidmenį. Kaip vieną iš pavyzdžių galima įvardyti Chaimo Frenkelio paminklą, kurį užstojo reklaminis plakatas.

Specialiojo plano įgyvendinimo nuostatoms buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė nuostatus. Jų  pagrindu buvo tiksliau aprašyta proceso eiga, kokiu būdu bus vykdomi konkursai ir panašiai. Konkursus vykdyti pasiūlė viešųjų pirkimų ir konkurencijos tarnybos.

Pagal senąją tvarką, reklamos subjektas kreipdavosi į savivaldybę, pirmas pateikdavo prašymą į valstybinę ar savivaldybės žemę ir gaudavo leidimą. Dabar tvarka pasikeitė.

„Pagal naują tvarką, subjektas teikia prašymą į tam tikrą vietą. Tada prašymas 10 dienų kabo savivaldybės interneto svetainėje. Tuo metu kiti reklamos subjektai sprendžia, ar nori pretenduoti į tą vietą. Jei ne, pirmam teikėjui išduodamas leidimas vykdyti veiklą ne konkurso būdu. Tokiu atveju jis moka mokestinę rinkliavą nuo kvadratų skaičiaus. Jei per 10 dienų atsiranda daugiau norinčių, yra vykdomas konkursas“, – naująją tvarką aiškina D. Griškevičius.

Numatyta ir konkursinė vietų skyrimo tvarka. Ji vykdoma aukciono principu – varžomasi dėl vietos, bet laimi tas, kuris pasiūlo didžiausią finansinę paramą savivaldybei.

„Sumokėjus tam tikrą pinigų sumą, išduodamas leidimas naudotis ta vieta nuo vienerių iki penkerių metų. Norint gauti tą reklamos vietą, reikia teikti paramą. Nuo jos dydžio priklauso, gausi tą vietą ar ne“, – aiškina V. Pelenienė.

Taip pat yra įvesta eilės tvarka, kuri leidžia kitiems pretenduoti į reklamos vietą tuo atveju, jei laimėjusysis nesumoka pažadėtos rinkliavos. Kiekvienam reklamos stendui rengiamas atskiras konkursas.

Nuo pataisos įsigaliojimo surinkta beveik 8 000 eurų paramai. Didžiausia suma, kurią teko gauti už reklamos vietą, – 1491 euras.

Šiaulių mieste yra per 10 tūkst. savivaldybės ir privačių išorinės reklamos vietų. Šiaulių mieste išorinės reklamos vietų, kurios yra valdomos savivaldybės objektų, yra apie 600 vietų. Dabar 44 vietose vykdomi konkursai. Į 400 vietų, kuriose gali būti skleidžiama reklama, dar nepateikti prašymai. V. Pelenienė pabrėžė, kad turėtų suklusti ir į savivaldybę kreiptis tie, kuriems seniau išduoti leidimai jau yra pasibaigę.

Neaplenktas ir V. Purono atvejis
Spaudos konferencijos metu norom nenorom neaplenkta diskusija apie Viliaus Purono ir miesto savivaldybės bylinėjimąsi teisme. Pasak V. Pelenienės, jam buvo taikyta tokia pati tvarka, kaip ir visiems, – jis turėjo išsiimti leidimą ir sumokėti rinkliavą. Administracijos direktoriaus teigimu, esminiai ginčai dar yra nepasibaigę, be to, iki šiol dar sprendžiamas reklaminio stendo priklausomybės klausimas.  

Kaip teigė vicemeras D. Griškevičius, ne vienas ginčas yra teisme, tačiau visus domina tik šis atvejis.

„Gaila, kad vienas žmogus pas mus mieste yra neliečiamas. Vyksta ne vienas procesas, ne vienas ginčas yra teisme. Natūralu – kiekvienas gina savo teises ir turi savo nuomonę, bet gaila, kad visiems įdomi tik viena istorija“, – sakė vicemeras.

Kaip aiškina D. Griškevičius, pagal 2015 parengtą specialųjį reklamos planą, visi buvo kviečiami tvarkytis dokumentus pagal naująją tvarką, o kalba apie įrenginį kilo todėl, kad buvo siūlymas mažinti reklamos gabaritą.

Pasak V. Pelenienės, šio teismo galėjo nebūti, jei V. Puronas būtų pasakęs, kad įrenginys yra ne jo arba jei būtų išsiėmęs leidimą.
Savivaldybei bylinėjimasis teisme kainavo 1050 eurų. Tiesa, spalio pradžioje vyksiančiame tarybos posėdyje bus bandoma pakeisti keletą specialiojo plano punktų. Kaip teigė V. Pelenienė, „stengsimės panaikinti sviestą sviestuotą“.

Kitų metų veiklos prioritetas – išorinės reklamos įrengimo kontrolė
Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyrius pagal prioritetus savo veiklą nusimato vieniems ar net keleriems metams. 2012 – 2013 metais prioritetas buvo automobilių statymas mokomose vietose. Per metus buvo surašyta apie 8 000 teisės pažeidimų protokolų. Kaip teigė skyriaus vedėja V. Pelenienė, dabar užtenka surašyti iki 800 protokolų – visi išmoko mokėti rinkliavą. Nuo tos sumos savivaldybei nuo sumos tenka 50 proc. 2014 – 2015 metais prioritetas buvo nenaudojamų žemės sklypų nustatymo procedūros sukūrimas, sistemos.

2016 – 2017 Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus veikloje numatytas veiklos prioritetas – išorinės reklamos įrengimo kontrolė. Pasak V. Pelenienės, jau parengti dokumentai priežiūrai organizuoti, sudarytas kontrolės reidų organizavimo planas.

„Numatyta, kad nuo šių metų spalio 1 dienos miestas bus padalytas dalimis – taip bus kontroliuojama, kaip laikomasi reklamos įstatymo“, – sakė V. Pelenienė.

Reklaminio įrenginio valdytojas privalo turėti išduotą leidimą ir reklaminio įrenginio projektą.

Leidimus turėti ir rinkliavą mokėti privalo visi, išskyrus biudžetines įstaigas.

Kaip spaudos atstovams informaciją pristatė V. Pelenienė, už Reklamos įstatyme nustatytų išorinės reklamos įrengimo draudimų  ir reikalavimų nesilaikymą fiziniam asmeniui gali būti skiriama bauda nuo 144 iki 289 eurų, to antrą kartą baudžiam asmeniui nuo 289 iki 579 eurų.

Tuo tarpu juridiniams asmenims už išorinės reklamos įrengimo pažeidimus gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 2896 eurų.

Turėtų suklusti
Spaudos konferencijos metu V. Pelenienė akcentavo, jog mieste yra nemažai išorinės reklamos pavyzdžių, kur skelbiama pasenusi informacija ar reklamos stendai yra netvarkingi. Ji pabrėžė, kad suklusti turėtų iškabų ar pastatų, ant kurių pakabintos iškabos, savininkai. Pasirodo, dalis iškabų skelbia  informaciją apie nebevykdomą veiklą ar nebeegzistuojančią įmonę. Be to, į savivaldybę kreiptis turėtų tie, kurių išorinės reklamos leidimų galiojimo terminai jau yra pasibaigę – jie turėtų išsiimti naujus leidimus.

Miesto savivaldybėje diskutuota apie išorinės reklamos įstatymus ir specialiojo plano nuostatus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.