Šiaulių miesto savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje pristatytos vaikų sveikatos stiprinimo aktualijos ugdymo įstaigose. Panašu, kad situacija gerėja, tačiau, anot Šiaulių teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos, Šiaulių universiteto Sveikatos ir socialinės gerovės katedros lektorės ir Bendruomenės sveikatos tarybos narės Dalios Miniauskienės, dar nėra kuo džiaugtis, nes reikia, jog sveikatos dalykas mokyklose būtų formalus, o dabar jis tik integruotas. Tad kiek mokytojas gali ir kada spėja, tiek sveikos gyvensenos ir pamoko. Nors daug dirba Visuomenės sveikatos biuro specialistai mokyklose, anot D. Miniauskienės, to nepakanka.

Mokytojai jaučiasi nekompetentingi
Nuo 2012 metų mokyklose vykdoma Sveikatos ugdymo bendroji programa, kuri įgyvendinama Sveikatos ugdymą integruojant į mokomuosius dalykus ir neformalųjį švietimą. 5–8, 9–10 ir 11–12 klasėse sveikatos ugdymui bent vienais mokslo metais skiriami programos visumą apimantys specialūs užsiėmimai, kurie gali būti organizuojami privalomų ar pasirenkamų pamokų forma arba pažintinių dienų metu.

Tačiau, anot specialistų, rekomenduojama, kad mokykla pasirinktam mokytojui pavestų koordinuoti šios programos įgyvendinimą. Be to, aiškinama, kad tokius mokymus turėtų vesti mokytojas, pats propaguojantis sveiką gyvenseną, gebantis organizuoti ir vadovauti sveikatos ugdymo procesui, įtraukti mokyklos bendruomenę į sveikatinimo veiklas.

„Stebime, jog mokyklose vaikų sveikatos ugdymui nepakanka mokytojų turimos kompetencijos. Daug tyrimų parodė, o ir mokytojai atvirauja, kad kai iš jų reikalauja vaikams teikti sveikatingumo pamokas, jie jaučiasi nekompetentingi tai daryti, nes ir patys ne viską žino. Dabar siekiama integruoti sveikatos stiprinimą į kitus dalykus. Bet kaip atrodys, jei matematikos ar fizikos mokytojas į savo pamokas integruos sveikatos stiprinimo dalykus? Juk kiekvienas mokytojas džiaugiasi, jei spėja išdėstyti reikiamą medžiagą“, – aiškina D. Miniauskienė.

Sveikatos stiprinimo mokymų spraga, anot D. Miniauskienės, jaučiama ne tik Šiaulių apskrityje, bet ir visoje Lietuvoje.

„Siekiame, kad mokyklose būtų sveikos gyvensenos pamokos, kad moksleiviai ne tik išklausytų informaciją, bet ir mokytųsi sveikos gyvensenos ir ją taikytų gyvenime. Tokios pamokos turi būti sistemingos ir dirbti turėtų tam paruošti mokytojai. Ir nors daug dirba visuomenės sveikatos biurai mokyklose, to nepakanka. Mes, kaip universiteto bendruomenė, inicijavome projektą, kad pokyčiai sveikatos ugdymo mokyklose atsirastų ir įstatyminėje bazėje“, – sako D. Miniauskienė.

Vaikų sveikata turi rūpintis ne vien tėvai
Anot D. Miniauskienės, investuoti į sveikos gyvensenos įpročių ugdymą yra daug naudingiau, nei mokėti už sveikatos netekusio asmens gydymą, todėl neatsitiktinai kiekvienos visuomenės raidos prioritetiniu uždaviniu laikomas rūpinimasis vaikų sveikata, nes nuo jų priklausys ateinančių kartų sveikatos būklė.

Visam gyvenimui išliekantys elgsenos ir gyvensenos pagrindai, kurie ateityje lems kiekvieno sveikatą ir gyvenimo kokybę, formuojasi vaikystėje ir ypač paauglystėje augdamas vaikas perima savo tėvų įgūdžius saugoti sveikatą ir vengti rizikingo gyvenimo būdo.

Deja, ne kiekvienoje šeimoje diegiamos sveikos gyvensenos nuostatos, todėl ugdymo institucijoms tenka labai svarbus vaidmuo.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Aurelijus Veryga yra ne kartą sakęs, jog vaiko gyvenimo būdo formavimu turi rūpintis ne vien tėvai – tai turi būti visų reikalas, nes tėvams trūksta laiko ir žinių apie sveikatą, kurias galėtų perteikti savo vaikams. Kaip mokykloje privaloma tvarka yra mokoma matematikos, gimtosios kalbos, taip turėtų būti mokoma ir sveikos gyvensenos supratimo, o vaikus turi mokyti specialistai – pedagogikos ir medicinos mokslus baigę žmonės. Tačiau šiandien manoma, kada apie sveikatą vaikams gali šnekėti kiekvienas to panorėjęs.

Todėl, anot D. Miniauskienės, dabartinės situacijos jokiu būdu negalima pavadinti sveikatos ugdymo sistema. Kol tai netaps valstybės interesu, sunku tikėtis sistemingo darbo.

Mokiniai dar neturi įgūdžių
Stebima, kad visų vaikų sveikata yra pakankamai prasta. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos mokinių savijautos rodikliai yra vieni blogiausių. Kasmet atliekamų mokinių profilaktinių patikrinimų metu nustatomi dideli sveikatos sutrikimų skaičiai. Mažėja sveikų, normaliai besivystančių vaikų, o turinčių nedidelių vystymosi sutrikimų ar sergančių lėtinėmis ligomis vis daugiau. Dažnesnės ir vadinamosios mokyklinės patologijos: regos ir laikysenos sutrikimų, skoliozės ir kiti atvejai.

„Žvelgiant į dešimtmečio situaciją nuo 2004 iki 2014 metų stebime, jog nenormalios laikysenos vaikų skaičiai išaugo dvigubai. Stemplės, skrandžio ir virškinamojo trakto ligų išaugo apie 30 procentų, alergijų padaugėjo apie 20 procentų. Regėjimas sparčiai prastėja, išaugo ir kvėpavimo takų ligų skaičiai. Vaikai mažiau juda, nes daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Visos virškinamojo trakto ligos susijusios ir su netinkama mityba. Neretai mažieji netinkamu maistu užkandžiauja, nevalgo pusryčių. O ir alergijos atsiranda ir nuo maisto produktų, tačiau juk galime pasirinkti valgyti sveikesnius produktus. Regėjimo problemos priklauso ir nuo netinkamo savo laiko planavimo, nes per ilgai sėdima prie kompiuterio, daug dirba akys. Suprantama, kad šiuolaikinio pasaulio žmogus labai daug informacijos turi suvokti žiūrėdamas, tačiau sveikata būtina rūpintis. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų taip pat daugėja. Taip yra todėl, kad nesigrūdinama, koją kiša ir nevisavertė mityba bei nemokėjimas apsirengti tiek vasarą, tiek ir žiemą. Vaikams trūksta visokeriopų žinių, susijusių su jų fizine, psichologine sveikata. Žinoma vaikams reikia, kad ir tėvai rodytų tinkamą pavyzdį, tačiau daug gali prisidėti ir ugdymo įstaigos“, – pabrėžia D. Miniauskienė.

Sveikatos ugdymo tikslai ir rezultatai Šiauliuose
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Henrieta Garbenienė sako, kad pagrindinės biuro veiklos sritys yra visuomenės sveikatos stebėsena ir jos pokyčių analizė, tačiau vykdomos ir kitos visuomenės sveikatos stiprinimo ir ugdymo įgyvendinimo veiklos.

„Šiais metais sukanka 10 metų, kai mūsų biuras įgyvendina projektą „Sveikos gyvensenos plėtra miesto ugdymo įstaigose“. Šis projektas ypatingas tuo, kad mokyklose yra įkuriamas sveikos gyvensenos klubas, kur ieškoma savanorių švietėjų ir jie yra apmokomi. Po apmokymų savanoriai švietėjai renka medžiagą ir rašo referatą pasirinkta sveikatos stiprinimo tema. Savanoriai kartu su visuomenės sveikatos priežiūros specialistu savo bendraamžiams veda užsiėmimus sveikatos temomis, o vėliau tai daro savarankiškai. Nuo projekto pradžios jau paruošėme apie 800 savanorių. Labai džiaugiuosi, kad sveikos gyvensenos klubų nariai dalyvauja ir mūsų biuro organizuojamuose sveikatinimo renginiuose. Jie – šaunūs pagalbininkai“,– teigia H. Garbenienė.

Vykdoma ir daugiau sveikatinimo programų. Viena jų – narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2015–2016 metų programa. Pasak H. Garbenienės, tokia programa reikalinga, nes daugelis vis dar bijo kreiptis pagalbos į Psichikos sveikatos centrą, psichiatrą ar psichologą, nes žyma apie tokį vizitą bus įrašyta į paciento kortelę.

„Todėl kartą per mėnesį Centro poliklinikos ir Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro specialistai žmones konsultuoja anonimiškai mūsų biure. Pastebime, kad projektas pasiteisino: žmonės vis drąsiau užsuka pasikonsultuoti. Dažnai kreipiasi ne tik jaunuoliai, bet ir tėvai, norėdami sužinoti, kaip jiems elgtis vienoje ar kitoje situacijoje“, – apie vykdomą veiklą pasakoja H. Garbenienė.

Be to, laukia ir kiti sveikatos stiprinimo pokyčiai. Nuo 2014 metų sveikatos priežiūrą mokiniams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, vykdo visuomenės sveikatos biuras. Šiuo metu vienas sveikatos specialisto etatas steigiamas 1000 mokinių, o nuo 2017 metų sausio 1 dienos etatas bus skirtas 870 mokinių.

Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė H. Garbenienė sako, kad pagrindinės biuro veiklos sritys yra visuomenės sveikatos stebėsena ir jos pokyčių analizė, tačiau vykdoma daug kitų sveikatos ugdymo programų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.