04
Taip atrodo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pasimatymų kambarys, kuriame lytiniai santykiai negalimi – bendravimas vyksta tik per stiklą.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.


Asta VOLKOVAITĖ


Šiaulių tardymo izoliatoriuje gyvena beveik dešimtadalis ŽIV infekuotų kalinių. Kai kurie iš jų bijodami išsiduoti likimo draugams, atsisako gydytis, o versti juos elgtis kitaip įstaigos medikams neleidžia įstatymai. Atvejų, kad kaliniai užsikrėstų kalėdami įstaigoje, jos atstovai nepamena. Galbūt todėl, kad apie seksą kaliniai – ir tik atliekantieji bausmes – gali pasvajoti tik per ilgalaikius pasimatymus...

Gydytojui išėjus į pensiją – kitas nebeatsirado
Penkerius metus ieškotas „meilės” ligų specialistas Šiaulių tardymo izoliatoriuje taip ir neatsirado. Nepaisant to, venerinėmis ligomis sergantiems bei ŽIV infekuotiems kaliniams nėra ko jaudintis – įstaigos administracija rado būdą, kaip išspręsti šią bėdą.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus Ramūno Zutkio teigimu, suimtuosius ir nuteistuosius pagal kompetenciją vietoj dermatovenerologo šiuo metu apžiūri bendrosios praktikos ir medicinos gydytojai. Kai šių specialistų įsikišimo gydant kalinių ligas nepakanka, jie turi galimybę gydytis Vilniuje esančioje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. O būtinosios pagalbos atveju Šiaulių tardymo izoliatoriaus pacientai gali patekti ir į kitas gydymo įstaigas.


„Šiaulių tardymo izoliatoriuje gydytojas dermatovenerologas dirbo iki 2007-ųjų liepos 3-iosios. Nuo gydytojo išėjimo į pensiją buvo aktyviai ieškoma kandidatų šiai pareigybei užimti, tačiau dėl specialistų trūkumo darbo rinkoje gydytojų neįdarbinta. Ilgą laiką neatsiradus kandidato įstaigoje buvo įvykdyti struktūriniai pertvarkymai ir vietoj gydytojo dermatovenerologo pareigybės įvesta vidaus ligų gydytojo pareigybė, į kurią šiuo metu yra pretendentas”, - teigia R. Zutkis.
Izoliatoriuje – 33 ŽIV infekuoti kaliniai
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus Ramūno Zutkio teigimu, šiais metais įstaigoje nustatyta 18 ŽIV infekuotų žmonių. Šiuo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje gyvena 33 ŽIV infekuoti  suimtieji ir nuteistieji.
„Šie asmenys yra atvykę į Tardymo izoliatorių jau su nustatyta diagnoze dėl ŽIV. Šiaulių tardymo izoliatoriuje pagal nustatytą tvarką visiems naujai atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra atliekami kraujo tyrimai dėl ŽIV ir AIDS”, - teigia Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius.

Nesigydo ir dėl nenoro išsiduoti
ŽIV infekuotieji nepaliekami likimo valioje, jiems įstaigoje suteikiamas visapusiškas gydymas. Deja, ne visi infekuotieji nori gydytis.
„Gydymo atsisako dėl įvairiausių priežasčių: bijo prisirišti prie vaistų, jų vartojimo režimo, nenori atsisakyti narkotikų ar alkoholio vartojimo, kas būtina vartojant vaistus, nenori išsiduoti savo aplinkoje, nes vaistų vartojimas lyg netiesioginė nuoroda, kad esi infekuotas ŽIV, nenori pašalinių vaistų poveikio – pykinimo ir kt., netiki, kad vaistai padės ir, apskritai, kad jų reikia, tiesiog nesako priežasčių”, - teigia R. Zutkis, primindamas, jog teisę sutikti gydytis ar gydymo atsisakyti turi ne tik laisvėje gyvenantys žmonės, bet ir kaliniai. Pasak R. Zutkio, kol kas nė vienas iš įstaigos gyventojų dar nemirė nuo AIDS.

Seksas – tik per ilgalaikius pasimatymus
R. Zutkis teigia, jog  jam vadovaujant atvejų, kad kalinys būtų užsikrėtęs ŽIV, dar nepasitaikė. Kaip paaiškėjo, tas negresia nutikti kamerose.
„Tardymo izoliatoriuje suimtiesiems suteikiami tik trumpalaikiai pasimatymai ir vyksta be fizinio kontakto, kaip numatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Lytiniai santykiai galimi nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos namuose ir turintiems teisę į ilgalaikius pasimatymus”, - teigia R. Zutkis. Teisę į ilgalaikius pasimatymus turi kalinių sutuoktiniai, sugyventiniai ar artimi giminaičiai bei spėjusieji susilaukti vaikų nuo kalinamo žmogaus.

Prievartautojas aukai: „Dievas atsiuntė karvelį“
Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovo vairą perėmus R. Zutkiui, nurimo įstaigą krėtusios kalinių prievartavimo istorijos. „2012-aisiais ikiteisminių tyrimų dėl lytinės prievartos Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo pradėta”, - teigia R. Zutkis. Dar ne taip seniai, kai įstaigai vadovavo Markas Tokarevas, nuosprendis kalinio prievartavimo byloje paskelbtas keturiems įstaigos gyventojams.
Prievartavimu pasibaigusi istorija prasidėjo, kai iš Alytaus įkalinimo įstaigos į Šiaulių tardymo izoliatorių atvežtas kalinys susiruošė maudytis.
„Dievas atsiuntė karvelį“, - šiuos žodžius išgirdo kalinys. Netrukus prie jo priėjęs kitas kalinys pateikė nepadorų pasiūlymą. Kai kalinys atsisakė, iš karto sulaukė smūgio kumščiu į kairįjį šoną bei  grasinimo, kad jis gali būti sukapotas į gabalus ir nuleistas į tualetą. Ten kalinys ir buvo išprievartautas. Kadangi po šio incidento jis buvo labai išsigandęs, bijojo pasipriešinti ar kviestis pagalbos.

Prievartavimo istorija tuo nesibaigė.

Nukentėjusiajam išėjus iš tualeto, atėjo kitas kalinys. Bijodamas, kad gali būti sumuštas, nukentėjusysis pakluso ir iškrypėliškus įgeidžius tenkino dar trims vyrams. Prievartavimo istorija netrukus pradėjo domėtis pareigūnai, nes kitądien apie patirtą seksualinę prievartą kalinys pasipasakojo įstaigos darbuotojams.
Įkalčiai nebuvo spėję dingti - keturių kalinių spermos rasta ant jų drabužių, rankšluosčio bei nukentėjusiojo tiesiojoje žarnoje. Šiaulių tardymo izoliatoriuje likusiam kaliniui nebuvo ramybės ir pradėjus ikiteisminį tyrimą – vienas kalinys jį įtakojo pakeisti savo parodymus. Nukentėjusysis išsigando, surašė prašymą pirmosios instancijos teismui, teigdamas, jog su kaliniais santykiavo savo noru. Šis prašymas prievartautojų neišgelbėjo nuo bausmės. Visi keturi prievartautojai nuteisti vienodomis – puspenktų metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Kalėjimo įstaigose – 388 ŽIV infekuotieji
Įkalinimo įstaigose kalinčių ŽIV infekuotų žmonių pastaruoju metu mažėja. „2011-ųjų  sausio 1-ąją įkalinimo įstaigose buvo 399, 2012-ųjų sausio 1 d.  – 388 ŽIV infekuoti asmenys. ŽIV paplitimas tarp laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų Lietuvoje siekia apie 4 procentus. ŽIV infekuotų asmenų yra  9-iose laisvės atėmimo vietose”, - teigia Kalėjimo departamento atstovė spaudai Audronė Mišeikienė. Kiek kalinių serga įvairiomis venerinėmis ligomis, Kalėjimo departamento atstovams nežinoma.
„Vadovaujantis Tarptautine ligų klasifikacija, tokia informacija nėra išskiriama. Venerinės ligos patenka į ligų klasių pavadinimą – Lyties ir šlapinimosi sistemos ligos. Lyties ir šlapinimosi sistemos ligos 2011 m. sudarė 2,7 proc. nuo visų diagnozuotų įkalinimo įstaigose susirgimų skaičiaus. Šių ligų procentas 2009 –2012 m. keitėsi nuo 2,1 iki 2,7 proc. nuo visų diagnozuotų įkalinimo įstaigose susirgimų skaičiaus”, - tvirtina A. Mišeikienė.

10

Šiaulių tardymo izoliatoriuje šiuo metu gyvena 33 ŽIV infekuoti suimtieji ir nuteistieji.

Lėšos nuteistųjų sveikatos priežiūrai
Įkalinimo įstaigose kalinčių nuteistųjų medikamentams, neįskaitant medicinos darbuotojų darbo užmokesčio, 2012-aisiais skirtas milijonas 647 tūkstančiai litų, praėjusiais metais – milijonas 910 tūkstančių litų.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės išlaikymas valstybei atsiėjo gerokai brangiau nei lėšos, skirtos kalinių vaistams. Šiems metams ligoninės išlaikymui skirta 15 milijonų ir 153 tūkstančiai litų, praėjusiais metais - 14 milijonų 998 tūkstančiai litų.

Į viršų