Dažnai bitininkai ir farmacininkai bites vadina geriausiomis sparnuotomis farmacininkėmis.

Per darbingą sezoną vienos šeimos bitės, kurioje būna apie 50 000 bičių, suneša apie 312 kilogramų nektaro, iš kurio pagaminama 104 kilogramai medaus.

Kauno medicinos universiteto profesorius Antanas Gendrolis, 2016 metais atšventęs garbingą 90-ies metų jubiliejų, per pastaruosius penkerius metus parašė penkias monografijas – „Propolis“, „Medus“, „Žiedadulkės ir bičių duonelė“, „Bičių pienelis ir vaškas“, „Kaip sveikai ir ilgai gyventi“ ir „Sveikas ir ilgas gyvenimas su bičių produktais“.

Profesorius teigia: „Bitė – unikalus vabzdys – tartum vienkartinis švirkštas, kurį sukūrė gamta. Veikiant bičių nuodams, paleidžiama ištisa nespecifinė organizmo apsaugos sistema, kuri gerina vegetacinės ir simpatines nervų sistemos veiklą, padidina ląstelių tinklo ir galvos smegenų žievės elektrinį aktyvumą...“

Vartojami liaudies medicinoje
Bičių nuodai, kaip ir kiti bičių produktai, jau nuo seniausių laikų buvo vartojami liaudies medicinoje, apsinuodijus augaliniais ir gyvuliniais nuodais.

Senovės graikų gydytojas Hipokratas jau prieš 1460 metų rašė apie šlapimą varančias ir atsikosėjimą skatinančias medaus, bičių nuodų savybes. Vienas žymiausių pasaulio mokslininkų Antikos gydytojas Klaudijus Galenas (129–199) rašė, kad bičių nuodai nuskausmina, gerina virškinimą.

Taip pat yra žinoma, kad Karolis Didysis ir Ivanas Rūstusis nuo podagros sėkmingai gydėsi bičių įgėlimais.

1864 metais Peterburgo Miškų instituto profesorius M. Lukomskis išspausdino straipsnį, kuriame rašė apie bičių nuodų naudingumą gydant reumatą ir podagrą.

Bičių instinktas gelti buvo įvairiai panaudojamas. Pastebėta, kad bitės negelia mirusiųjų ir tuo buvo pasinaudojama, kai negalima nustatyti, ar žmogus miręs, ar ne. Ilgus metus gydymas bičių nuodais buvo bitininkų ir liaudies gydytojų rankose.

Bičių nuodai – tai bitės darbininkės sekretas, pagamintas specialioje liaukoje ir sukauptas vadinamajame nuodų maišelyje.

Bičių nuodai – bespalvis, permatomas, kartaus skonio koloidinis, aromatingas skystis, primenantis bičių medų. Bičių nuodai yra labai patvari medžiaga. Jų savybės nesikeičia esant šalčiui ir šilumai, taip pat aukštai temperatūrai.

Bičių nuodai yra turtingi kai kurių mikro- ir makroelementų cheminių ir organinių medžiagų: juose yra geležies, vario, kalcio, sieros, magnio sulfato, skruzdžių druskos ir ortofosforo rūgščių, taip pat histamino, cholino, hialuronidozės, melitino, apamino ir kitų medžiagų, taip pat nustatyta vandenilio, anglies, deguonies, jodo, chloro, įvairių fermentų.

Kuo naudingi bičių nuodai?
XX amžiaus antrojoje pusėje gydymo bičių nuodais šalininkų padaugėjo visose šalyse. Dabartiniu metu kai kuriose šalyse gydymą bičių nuodais pripažįsta oficialioji medicina.

Manoma, kad egiptiečiai buvo pirmieji, panaudoję bičių nuodus. Skaudamas kūno vietas jie įtrindavo negyvomis bitėmis arba leisdavo joms sugelti. Buvo pastebėta, kad bičių įgėlimai sumažina kai kurias ligas, o sergantieji reumatu greičiau pasveiksta, jeigu juos įgeldavo bitės.

Dabar moksliniais tyrimais nustatyta, kad bičių nuodai yra pakankamai efektyvūs, tinkami vietiniam ir bendrajam gydymui. Mažos bičių nuodų dozės nedaro pastebimos įtakos žmogaus organizmui, bet didelės gali sukelti įvairias alergines reakcijas – nuo odos paraudimo ar galvos svaigimo iki dusulio.

Literatūroje sutinkama duomenų, kad senovės Graikijoje bičių nuodai buvo vartojami kaip priešnuodis apsinuodijus augaliniais produktais. K. Galenas rašė, apie bičių nuodus, kaip nuskausminamąją priemonę. Žinoma, kad Romos imperatorius Karolis Didysis ir Rusijos caras Ivanas Žiaurusis sėkmingai gydėsi nuo podagros bičių įgėlimais.

Šiuolaikinės epiterapijos pradininku I. Stepančikova įvardija Sankt-Peterburgo profesorių M. Lukomskį, kuris tyrė reumato ir neuralgijos gydymo galimybes bičių įgėlimais. Pagal kitus duomenis, bičių nuodų cheminį ir farmakologinį tyrimą pirmas atliko 1897 metais Prahos universiteto profesorius Langeris, o 1915 metais iš apitoksino pagamino pirmąjį vaistą. Dabartiniu metu Lietuvos farmacijos pramonė iš bičių nuodų gamina eilę efektyvių vaistų, kuriuos galima į organizmą įterpti įvairiais būdais.

Lietuvoje gydymas bičių nuodais buvo žinomas jau nuo senų laikų. Apie 1966–1967 metais Kauno chemijos farmacijos fabrike „Sanita“ vyr. inžinierius T. Kavaliauskas sukūrė receptūrą ir parengė technologiją gaminti lietuviškam bičių nuodų preparatui, kuris skirtas sąnarių ligoms gydyti. Kauno medicinos universiteto (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademija) mokslininkai nustatė, kad bičių produktai – medus, bičių pikis, bičių nuodai, bičių duonelė ir bičių pienelis – yra geri antioksidantai.

Farmacijos pramonė gamina daug preparatų iš bičių produktų arba su bičių produktais, tai apilako tabletės, bičių duonelės pastilės, bičių pienelio tabletės, medaus arbata su propoliu ir žolelėmis, propolio lašai, propolio kapsulės, žiedadulkių tabletės ir kt.

Medicinos akademijos Kaune mokslininkai ligonius gydė bičių įgėlimais, tam buvo sukurtas originalus aparatas, kuriuo bičių įgėlimus galima atlikti stacionaro sąlygomis. Taip pat nurodoma, kad bičių nuodus galima pritaikyti artritui gydyti.

Bičių nuodų veikimo mechanizmas gana sudėtingas, tai ir bičių nuodų gydomosios savybės yra labai įvairios.

Bičių nuodų veikimo mechanizmas dar nėra visiškai išaiškintas. Žinoma, kad bičių nuodai gydančiai veikia įvairius žmogaus organizmo organus ir sistemas. Jie išplečia smulkiąsias arterijas, palankiai veikia kraują gaminančių organų sistemą, mažina skausmą, gydančiai veikia širdies raumenį, mažina padidėjusį kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje.

Bičių nuodai gerina bendrą ligonio būklę, organizmo tonusą ir darbingumą, apetitą, medžiagų apykaitą, nuo jų ligonis geriau miega.

Bičių nuodus kaip gydomąją priemonę galima vartoti tiesiogiai, leidžiant bitėms įgelti, skaudamas kūno vietas, dažniausiai sąnarius, arba vartojant bičių uodų preparatus, t. y. vaistus, kurių svarbiausia sudėtinė dalis yra bičių nuodai.

Bičių nuodai skatina žmogaus organizmo apsigynimo jėgas.

Gydymo metodas – bičių įgėlimas
Ir mūsų laikais naudojamas senai žinomas gydymo metodas – bičių įgėlimas. Teisingai vartojant šį metodą galima pasiekti gerų rezultatų gydant bronchitą, astmą, ankstyvą aterosklerozės formą, artrozę, artritą, arterinę hipertenziją. Dabartiniu metu daug dėmesio skiriama gydymui bičių įgėlimu, apie tai rašoma spaudoje. Šį gydymo metodą populiarina Rytų šalys – Japonija. Mokslininkai tvirtina, kad pati efektyviausia reumatinių ligų gydymo priemonė – bičių įgėlimai. Japonų autoriai teigia, kad XXI amžius taps gydymo bičių įgėlimais era.

Tai ypač populiaru gydant sąnarių ligas. Bičių nuodai malšina skausmą, sąnarių uždegimą, grąžina jiems lankstumą, skausmo malšinimo poveikis bičių nuodais pasireiškia per keletą minučių ir gali išlikti iki 2–3 parų.
Gydantis bičių nuodais rekomenduojama maitintis augaliniu bei pienišku maistu, nevartoti alkoholinių gėrimų. Bičių įgėlimais gydoma Kauno klinikose. Prieš pradedant gydyti bičių nuodais rekomenduotina pasitarti su gydytoju, pirmiausia patikrinama, kaip ligonis toleruoja tokį gydymą.

Plačiai apie bičių produktų: medaus, žiedadulkių, pienelio, pikio, duolelę, nuodų, vaško poveikį žmogaus organizmui, paremtą moksliniais tyrimais, aprašė kaunietis mokslininkas, profesorius, provizorius Antanas Gendrolis savo knygoje 2014 metais „Sveikas ir ilgas gyvenimas su bičių produktais“. Vis dėlto pasikliaujant pateiktų tyrimų rezultatais galima realiai tikėtis gyvenimą prailginti mažiausiai 10-15 metų. Bet svarbiausia ne tik ilgai gyventi, bet ir sulaukti senatvės be ligų.

Kalbant apie medų reikia prisiminti, kad jį saugant sandariai uždarytame inde, medus išsilaiko labai ilgai. Literatūroje sutinkama žinių, kad medus išlaikytas 3000 metų, buvo geros kokybės ir tinkamas vartoti.

Be to, visuomet reikia prisiminti, kad bičių produktais nereikia piktnaudžiauti.

Į viršų