Asmenį ir vairuotojo pažymėjimą Lietuvoje skiria medicininė apžiūra, šiek tiek vairavimo ir teorijos pamokų bei keletas egzaminų. Akivaizdu, jog būtent egzaminai verčia būsimuosius vairuotojus jaudintis ir skatina mokytis kelių eismo taisyklių.

Transporto skelbimų portalas atliko tyrimą ir išsiaiškino, kokios yra vairuotojų kelių eismo taisyklių (toliau – KET) žinios. Pasirodo, didžioji dalis vairuotojų po teorijos ir vairavimo egzaminų kelių eismo taisyklėmis visiškai nebesidomi.

Netikrina žinių reguliariai
„Fiksuojame, kad tik penktadalis vairuotojų savo KET žinias tikrina reguliariai. Net apie 80 proc. vairuotojų į šį klausimą atsakė neigiamai, tačiau tai nereiškia, kad jų dalyvavimas eisme kelia pavojų. Vairavimas realiomis sąlygomis automatiškai yra lyg kelių eismo taisyklių sekimas ir mokymasis“, – tvirtina Matas Buzelis.

Įdomu ir tai, kad net 61,8 proc. apklaustųjų tvirtina nežinantys, ar išlaikytų KET teorijos testą. Tik šiek tiek mažiau nei trečdalis vairuotojų atsakė, kad jų teorijos žinios geros, tačiau likę 7 proc. vairuotojų mano/įsitikinę, kad teorijos testo tikrai neišlaikytų.

„Tokie rezultatai nestebina – apklausę daugiau nei 1000 respondentų sužinojome, kad beveik 12 proc. vairuotojų paskutinį kartą kelių eismo taisyklių teorijos testą sprendė prieš 6-10 metų. Bet yra ir tokių vairuotojų, kurie paskutinį kartą KET testą sprendė prieš daugiau nei 10 metų. Žinoma, jų dalis mažiausia – tokį atsakymą pažymėjo maždaug 7 vairuotojai iš 100. Dažniausiai tai – ilgesnį vairavimo stažą turintys vairuotojai“, – pažymi ekspertas.

Apie naujoves sužino per vėlai
Per apklausą paaiškėjo ir geriausios sklaidos priemonės, kuriomis pranešama apie kelių eismo taisyklių pokyčius. Daugiau nei trys ketvirčiai (76,3 proc.) vairuotojų tvirtino, jog apie taisyklių pokyčius arba naujoves sužino internete, tiksliau – naujienų portaluose bei socialiniuose tinkluose. 17,8 proc. apklaustųjų teigė, jog apie tai sužino per televiziją arba radiją.

M. Buzelis pasakoja ir apie kurioziškus vairuotojų atsakymus: „Pati mažiausia, vos pusantro procento siekianti apklaustųjų dalis pažymėjo, kad apie naujoves sužino per vėlai. Mat kelių eismo taisyklių naujoves jiems pristato policijos pareigūnai, pildydami/rašydami protokolą.“

Nauja asociacija rūpinsis automobilių atliekų tvarkymu
Automobilių atliekų tvarkymu rūpinsis naujai įsteigta asociacija. Automobilių ir jų dalių gamintojai bei importuotojai nuo šiol turės dar vieną pasirinkimą, kokiu būdu organizuoti jiems privalomą automobilinių atliekų tvarkymą. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūra išdavė atliekų tvarkymo organizavimo licenciją naujai įsteigtai Autogamintojų ir importuotojų asociacijai. Iki šiol įmonės, Lietuvoje užsiimančios automobilių, jų dalių gamyba ar importu turėjo pasirinkimą privalomus kiekius atliekų sutvarkyti savarankiškai arba daryti tai vienintelės iki šiol veikusios gamintojus ir importuotojus vienijančios asociacijos pagalba. Platesnės pasirinkimo galimybės, tikimasi, leis automobilių atliekas įmonėms tvarkyti paprasčiau ir mažesniais kaštais.

Sutvarkys 600 tonų automobilinių atliekų
Naujajai Autogamintojų ir importuotojų asociacijai vadovaus Rita Zdanevičienė, o pagrindinė asociacijos veikla bus tinkamo ir kaštų atžvilgiu optimalaus automobilinių atliekų – kuro, oro ir tepalo filtrų, amortizatorių, baterijų ir akumuliatorių, alyvos ir padangų atliekų – tvarkymo organizavimas. Asociaciją įsteigė keturios įmonės – dvi automobilius importuojančios bendrovės, viena automobilių filtrų gamintoja ir viena automobilių dalių importuotoja.

„Daugiau pasirinkimo galimybių tvarkant privalomus kiekius atliekų, leis įmonėms tai daryti taupiau ir efektyviau. Savo ruožtu asociacija sieks užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos tinkamai ir pagrįstais kaštais.

Šiuo metu yra paskelbtas konkursas asociacijos atliekų tvarkymo partnerių atrankai, o netrukus su jais tikimasi pasirašyti sutartis. Pagrindiniai mūsų kriterijai atliekas tvarkančioms įmonėms – veiklos skaidrumas, privalomų teisės aktų laikymasis. Tikime, kad asociacijos veikla bus naudinga ne tik automobilių, jų dalių gamintojams ir importuotojams, bet ir visai atliekų tvarkymo rinkai“, – sako Autogamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Rita Zdanevičienė.

Anot jos, planuojama, kad per naująją asociaciją iki šių metų pabaigos bus sutvarkyta 600 tonų automobilinių atliekų, o kitais metais planuojama sutvarkyti – apie 3000 tonų. Daugiausiai tikimasi sutvarkyti panaudotų automobilių akumuliatorių. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, visi Lietuvoje veikiantys automobilių, jų dalių importuotojai ir gamintojai privalo per metus sutvarkyti tam tikrą, nuo pardavimų priklausantį kiekį atliekų. Pavyzdžiui, amortizatorius ir filtrus gaminančioms ar importuojančioms įmonėms per metus privalu sutvarkyti ne mažiau 80 proc. parduoto šių detalių kiekio. Akumuliatoriams atitinkamai taikoma 45 proc. kvota. Neįvykdžiusios šių normatyvų įmonės privalo mokėti taršos mokestį. Iš viso per metus Lietuvoje surenkama ir sutvarkoma apie 7000 tonų automobilinių apmokestinamųjų gaminių atliekų.

Automobilinės atliekos kenksmingos aplinkai
Tokios automobilinės atliekos kaip panaudotos alyvos, oro, kuro, tepalo filtrai, amortizatoriai, padangos, baterijos ir akumuliatoriai savo sudėtyje turi kenksmingų medžiagų. Šių atliekų negalima šalinti kartu su komunalinėmis atliekomis, nes jose esančios kenksmingos medžiagos gali užteršti dirvožemį ir gruntinius vandenis sukeldamos pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Automobilines atliekas būtina rūšiuoti ir atskirai surinkti bei perdirbti antrą kartą, panaudojant jose esančias antrines žaliavas ir nukenksminant pavojingas medžiagas.

Gyventojai filtrų ir amortizatorių atliekas gali nemokamai priduoti transporto priemonės remontą ar apžiūrą atlikusioje įmonėje. Padangų atliekos gali būti priduodamos jų įsigijimo vietoje, jei jų priduodama ne daugiau nei įsigyta, arba gali būti pristatytos į bet kurią savivaldybės eksploatuojamą tokių atliekų priėmimo vietą. Baterijų ir akumuliatorių atliekos gali būti nemokamai pristatomos į visas tokių atliekų platinimo vietas, savivaldybių įrengtas didelių gabaritinių atliekų aikšteles. Visais atvejais automobilines atliekas galima priduoti ir tiesiai licencijuotiems tokias atliekas turintiems teisę tvarkyti atliekų tvarkytojams.

Į viršų