Vieša paslaptis, kad studentams nepakanka pinigų: jų vargiai užtenka nuomojamam būstui ir maistui, o ką jau bekalbėti apie kiną, teatrą ar kitas pramogas. Todėl kai kurie jauni žmonės ryžtasi ieškoti kitų pajamų šaltinių. Vieni skolinasi pinigų iš bankų, draugų, artimųjų. Kiti studijas derina su darbu. Treti susitaiko su esama padėtimi: daugiau dėmesio skiria mokslui ir gyvena iš tėvų kišenės. Ekonomistai negali pasakyti, kuris pasirinkimas yra geresnis, tačiau vieningai sutaria, kad daliai studentų finansinių įgūdžių iš tiesų trūksta.

Daugiausia rizikuoja nemotyvuoti
Tik nedidelė dalis studentų nepatiria finansinių sunkumų ir su finansiniais iššūkiais susitvarko sklandžiai. Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros vedėja profesorė dr. Zita Tamašauskienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad tai natūralus procesas. Tiesiog vieni yra finansiškai raštingesni, o kitiems tokių įgūdžių pritrūksta. Taip pat daug kas priklauso nuo bendro žmonių požiūrio į gyvenimą, jų vertybių sistemos. Nuo to, ar jiems svarbesnė trumpalaikė nauda ar tolimesnės perspektyvos.

Mažos pajamos, nestabilūs taupymo įpročiai, mokestis už bendrabutį ir kitos pragyvenimo išlaidos neretai studentams apsunkina gyvenimą. Dėl to vieni nusprendžia pinigų skolintis iš tėvų, draugų ar banko.

Vis dėlto, ekonomistės nuomone, studentai labiausiai rizikuoja, kai ima studijų paskolas.

„Studentams nerimą kelią tai, kad paskolą už studijas turės grąžinti nepriklausomai nuo to, kiek uždirbs. Pakankamai rizikinga imti paskolą, kai nežinai, ar baigęs studijas gausi darbą ir koks bus atlyginimas. Tuo tarpu užsienio šalyse paskolą galima grąžinti per trisdešimt metų ir mokama suma priklauso nuo gaunamo darbo užmokesčio. Tokiu atveju skolintis ne taip rizikinga“, – tvirtina Z. Tamašauskienė.

Ji taip pat nemato nieko blogo, kad neretai besimokančiam jaunimui pagrindiniu pajamų šaltiniu tampa tėvai. Jeigu tėvai turi galimybių remti savo atžalą, vadinasi, tai ir turėtų daryti, nes investuoti į vaikus tikrai verta. Kitaip tariant, investavus į aukštąjį mokslą, žmogus padidina savo galimybes rasti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir kartu daugiau užsidirbti. Todėl gabūs, motyvuoti ir ne bet kokį darbą norintys dirbti jaunuoliai turėtų atidžiau peržvelgti savo norus ir galimybes bei nesigėdyti priimti tėvų paramos.

Gaila, tačiau neretai vien tik finansinės tėvų paramos neužtenka. Kartais jaunuoliai vietoj studijavimo pasirenka studentavimą. Mieliau renkasi vakarėlius, draugus ir kitas pramogas. Tokiu atveju tėvų studijoms skirti pinigai nueina veltui. Be to, nesibaigianti tėvų finansinė parama nepadeda ugdyti finansų valdymo įgūdžių. Priešingai – parama gali sukurti iliuziją, kad pinigų visada galima gauti iš neišsenkančio šaltinio.

„Manau, kad viskas priklauso nuo paties žmogaus. Jeigu jis yra motyvuotas, nori gyvenime ko nors pasiekti ir dėl to sunkiai dirba, tada tėvų investicija tikrai atsipirks. Tačiau jeigu galvojama, tik kaip smagiai praleisti metus, investicija tikrai neatsipirks. Imdami tėvų pinigus ar paskolas labiausiai rizikuoja tie, kurie nesiekia įgyti žinių, bet nori tik pastudijuoti“, – pabrėžia Z. Tamašauskienė.

Įžvelgia ne vieną ydą
Negaunantys tėvų paramos, bet norintys sočiau gyventi studijas stengiasi suderinti su darbu. Tokie studentai vietoj praktikos garsioje įmonėje mieliau pasirenka nekvalifikuotą darbą.

Ekonomistės nuomone, ar darbą derinti su studijomis yra pačių studentų pasirinkimas. Kiekvienam jaunam žmogui reikia apsispręsti, ar jį tenkina nekvalifikuotas darbas su mažesne atsakomybe ir menkesniu atlyginimu. Jeigu netenkina, vadinasi, daugiau dėmesio turėtų skirti mokslams.

Darbo rinkai reikalingi nebūtinai tik aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Todėl jeigu žmogui patinka užsiimti aukštojo mokslo diplomo nereikalaujančia veikla, tai nieko blogo. Svarbiausia, kad žmogus dirbtų tai, kas jam labiausiai patinka.
Kita vertus, anot pašnekovės, aukštasis mokslas didesnę naudą teikia ne tik pačiam žmogui, bet ir visai visuomenei. „Visada geriau, kai daugiau žmonių turi aukštąjį išsilavinimą. Išsilavinę asmenys padaro mažiau nusikaltimų, geriau auklėja savo vaikus ir pan. Būtent dėl to valstybė finansuoja gerai besimokančių studentų studijas. Aukštasis mokslas, išsilavinimas, kvalifikacija teikia naudą visiems.“

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad tie jaunuoliai, kurie ir dirba, ir mokosi, kartu įgyja praktinės patirties bei tam tikrų gebėjimų. Todėl dirbant nevisu etatu galima ne tik papildomai užsidirbti, bet ir pasisemti didesnį bagažą žinių. Be to, tuomet daug lengviau apsispręsti, kokį gyvenimo kelią pasirinkti. Kartais nutinka taip, kad padirbėjęs kokioje nors įmonėje žmogus supranta, jog ta kryptis jam netinka. Todėl meta jam netinkančias studijas, pradeda mokytis tai, kas jam iš tiesų patinka ir tinka.

Gaila, tačiau ne visus studentiškas gyvenimas tenkina. Kai kurie studentai tvirtina, kad studijuojant trūksta pinigų, o valstybė studentams neužtikrina pakankamai lengvatų. Esą studentų pažymėjimas atveria ne visų studentams nuolaidų taikančių įmonių duris, o gauti socialinę stipendiją yra pakankamai sunku. Be to, tai nėra tokia suma, už kurią pavyktų išgyventi.

Z. Tamašauskienė įžvelgia ydų ir aukštojo mokslo finansavimo sistemoje. Statistiniai duomenys rodo, kad studijų krepšelius dažniausiai gauna turtingesnių tėvų vaikai. Galbūt taip yra, nes jie daugiau investuoja į savo vaikus, samdo korepetitorius ir pan.

„Kartais stojamieji balai skiriasi nežymiai. Neteisinga, kad dėl to vienas turi mokėti daug, o kitas – mažiau. Be to, manau, kad Vyriausybė apskritai per mažai investuoja į švietimą ir aukštąjį mokslą. Skiriamos lėšos turėtų būti didesnės, nes tai yra investicija į ateitį“, – reziumuoja katedros vedėja.

Būdų sutaupyti netrūksta
Šiaulių valstybinės kolegijos Apskaitos ir finansų katedros vedėja Erika Jonuškienė dienraščiui patvirtina, kad iš tiesų didžioji dalis nuolatine studijų forma studijuojančių studentų yra išlaikomi tėvų. Jos nuomone, tai nėra blogai, nes studentai didžiąją laiko dalį skiria paskaitoms ir savarankiškoms studijoms.

Tačiau vis tiek atsiranda studentų, kurie studijų metu nėra finansiškai priklausomi nuo tėvų – jie puikiai suderina studijas bei darbą.

Ekonomistė sutinka, kad kokį kelią pasirinkti yra pačių studentų pasirinkimas, tačiau priduria, kad gyventi iš tėvų kišenės yra mažiau rizikinga nei skolintis iš banko. „Skolinantis iš banko visuomet egzistuoja tam tikra finansinė rizika. Kita vertus, negaunantiems pajamų studentams – sudėtinga gauti vartojamąsias paskolas.

Anot  jos, nėra blogai studijų metų dirbti ir nekvalifikuotus darbus. Tai yra viena iš galimybių jaunam žmogui įgyti ir tobulinti socialinius bei asmeninius įgūdžius.

„Turime ir puikių pavyzdžių, kai studentai, jau antrame kurse atlikdami profesinės veiklos arba savanoriškas praktikas, gauna pasiūlymų įsidarbinti pagal specialybę. Studijų kokybei įtakos turi studentų pastangos ir motyvacija studijuoti“, – tvirtina E. Jonuškienė.

Reziumuodama ekonomistė sako, kad išmokti tvarkyti savo finansus gali kiekvienas. Tereikia ugdytis finansų planavimo bei taupymo įpročius. Žinoma, reikėtų pradėti nuo asmeninio biudžeto formavimo, prioritetų paskirstymo, kitaip tariant, asmeninių pajamų ir išlaidų subalansavimo.

Taip pat galbūt reikėtų atidžiau kontroliuoti savo išlaidas. Tą galima padaryti dažniau atsiskaitant kortele ar naudojantis mobiliąja programėle. Tuomet įvertinti išleistus pinigus yra labai paprasta.

Dar vienas būdų sutaupyti: kas mėnesį atidėti stabilią pinigų sumą. Atidėtą sumą padėti taip, kad vėliau būtų sunku ją pasiimti, pavyzdžiui, duoti pasaugoti arba pasidėti į terminuoto indėlio sąskaitą.

Taip pat reikėtų stengtis nepirkti visko iš karto, o atidėti kitai dienai. Tai geriausiai pavyks, jei nuolat neturėsite reikalingos pinigų sumos. Taip pat reikėtų aktyviau naudotis savo studentų pažymėjimu. Galbūt studentams nuolaidų taiko ne visos įmonės, tačiau pasinaudojus juo iš tiesų galima sutaupyti.