Vakar vykusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje karštų diskusijų išvengti nepavyko. Šįkart dėmesio centre – žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio nustatymas ateinantiems metams. Politikai susizgribo, jog sparčiai besitraukiančiuose Šiauliuose pats laikas sukurti geresnes sąlygas verslui. Esą verslas prisistatys naujų pastatų, įdarbins daug šiauliečių, tad emigracija kiek aprims. Tiesa, kai kurie Tarybos nariai tokius siūlymus pavadino tik politiniu žaidimu prieš rinkimus. Esą gražios kalbos – rinkėjams, o tiesa tokia, kad patys verslininkai net neprašė, jog mokesčiai būtų mažinami. Džiugu, kad be rietenų priimti kiti miestui svarbūs sprendimai. Artimiausiu metu prasidės Pakruojo gatvės rekonstrukcija ir Saulės laikrodžio aikštės kapitalinis remontas.

Visos lengvatos – Zoknių teritorijoje
Vakar posėdžiavusiems Tarybos nariams buvo pateikti sprendimo projektai dėl žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio nustatymo ateinantiems metams. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą buvo siūloma nustatyti tokį pat, kaip ir 2016 m., t. y. kad būtų išlaikytas 0,75 proc. tarifas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Tuo metu žemės mokestį siūlyta mažinti.

„Šiuo projektu siūloma nustatyti mažesnius žemės mokesčio tarifus“, – teigė Ekonomikos skyriaus vedėja Kristina Šmidtienė, tačiau netrukus informavo, kad žemės mokesčio tarifai yra gerokai pabarstyti nuo 0,1 iki 0,4 proc., todėl mokesčiai mažės ne visiems.

„Pasijus šiek tiek gyventojams, nes mažėja tarifas gyvenamosios paskirties žemei. Taip pat sumažėja tarifas pramonės ir komercinės paskirties žemei. O sodų bendrijoms didėja penkiais euro centais už arą“, – sakė ji.

Tarybos narys liberalas Gintaras Karalevičius politikams pateikė kitą siūlymą. Esą nereikia „cackintis“ su skirtingais tarifais. Kur kas protingiau būtų nustatyti vieną – 0,1 proc. dydžio – žemės mokesčio tarifą. Tuomet mažiau vargo kiltų administracijos darbuotojams, nes būtų lengviau apskaičiuoti mokesčius. Naudą pajustų ir verslininkai.

„Kai kiti miestai mažina mokestį, daro patrauklesnes sąlygas verslininkams, mes liekame stagnacijoje. Visos lengvatos – tik Zoknių teritorijoje: laisvojoje ekonominėje zonoje, pramoniniame parke, o kitose miesto vietose mokesčiai dideli, todėl miestas yra nebekonkurencingas“, – sakė G. Karalevičius.

Ekonomikos skyriaus vedėja pateikė neigiamą išvadą dėl šio siūlymo, teigdama, kad sumažinus žemės mokestį 2017 metams iki 0,1 proc. į Savivaldybės biudžetą 2017 metais būtų negauta apie 230 tūkst. eurų. O tokios sumos esą pakaktų įgyvendinant Centrinio parko sutvarkymo projektą. Didžiąją dalį projekto finansuos Europos Sąjunga, tačiau prisidėti, kaip žinia, reikia ir  Savivaldybei.

Gražios giesmės tik prieš rinkimus?
Šiuo klausimu aktyviai reiškėsi ir už verslininkų gerovę nusprendė pakovoti kitas Tarybos narys liberalas Arūnas Rimkus. Jis Šiaulių miesto tarybai pateikė alternatyvų sprendimo projektą, kuriuo siūlė nustatyti mažesnį – 0,66 proc. tarifą – nekilnojamajam turtui, o žemės mokestį – didinti.

„Mano siūlymas paprastas – daugiau pinigų surinkti iš žemės mokesčio, mažiau – iš turto. Nes didelis turto mokestis yra kaip bausmė verslininkui, kuris kažką pastatė mieste, kažką pagerino. Tuo metu, jei didesniais tarifais apmokestintume žemę, atsirastų paskata žemės turėtojams prasmingai panaudoti turimas žemes. Nes jeigu tu turi didelį žemės plotą, o žemės mokesčio nėra, tu tiesiog gali jį laikyti ir tau dėl to neskauda. O jei tau ateina žemės mokestis, pradedi galvoti kaip panaudoti turimą žemė. Taigi, nuo to geriau ir žemės turėtojui, ir visuomenei“, – savo poziciją aiškino Tarybos narys.

Už svarstomų mokesčių mažinimą pasisakė ir opozicijos atstovai, kurie teigė, kad biudžetą galima pildyti ne vien iš žemės ar nekilnojamojo turto, bet ir kitų mokesčių. „Mažindami šiuos mokesčius mes skatintume verslą dalyvauti ir aktyviai plėstis“, – teigė opozicijos lyderis „Už Šiaulius“ frakcijos vadovas Denis Michalenko.

Tokie Tarybos narių pasiūlymai ir diskusijos Šiaulių miesto vicemerui Domui Griškevičiui pasirodė keistos. Girdi, nėra čia ko stebėtis, juk ant nosies – rinkimai, todėl politikai bando įtikti verslui. „Tačiau tokios diskusijos atrodo keistai. Kadangi buvo sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo įvairių verslo struktūrų atstovai ir jie neturėjo jokių priekaištų teikiamam sprendimo projektui. Buvo išsakę vienintelį pageidavimą – kad mokestis nedidėtų“, – savo poziciją dėstė D. Griškevičius.
Jam pritarti suskubo miesto meras Artūras Visockas, sakydamas, kad geriausia būtų, jei visi mokesčiai būtų „nuliniai“. „Bet gyvenimas yra gyvenimas“, – sakė jis.

Po ilgų diskusijų nuspręsta palaikyti administracijos, o ne pavienių Tarybos narių pateiktą sprendimo projektą.

Kitąmet pradės rekonstruoti Pakruojo gatvę
Emocijos ir diskusijos kiek aprimo perėjus prie kito miestui svarbaus klausimo – dėl pritarimo įgyvendinti projektą „Pakruojo gatvės rekonstrukcija“. Kaip teigė Savivaldybės investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Ija Jencienė, šios gatvės rekonstrukcijai Savivaldybė ruošėsi net kelerius metus. Galbūt dėl to be ilgų diskusijų sprendimui buvo pritarta.

Projekto įgyvendinimo metu numatoma rekonstruoti Pakruojo gatvę (ilgis – apie 1515 m). Ketinama rekonstruoti 4-ių juostų esamą gavės dalį ir įrengti 2-jų eismo juostų gatvę nuo esamos gatvės dalies J. Basanavičiaus g. pusėje iki esamos gatvės dalies Tilžės g. pusėje; važiuojamoje dalyje numatyti asfalto dangą su reikiamais pagrindais; suprojektuoti pėsčiųjų ir dviračių takus; suprojektuoti lietaus nuotekų surinkimo sistemą ar jos rekonstravimą; suprojektuoti gatvės apšvietimą ir, esant reikalui, jo atnaujinimą/modernizavimą; suprojektuoti visuomeninio transporto stoteles ir kt.

Preliminari bendra projekto vertė apie 1 mln. 600 tūkst. eurų. 85 proc. reikiamos sumos turėtų atkeliauti iš Europos Sąjungos fondų. Likusi suma bus dengiama iš Savivaldybės ir valstybės biudžetų.

Tikimasi, jog dar šiemet pavyks atlikti projektavimo darbus, o kitąmet – pasirašyti projekto finansavimo ir administravimo sutartis bei pradėti vykdyti rangos darbus.

Miesto veidas smarkiai pasikeis
Dar viena džiugi žinia – politikai sutiko, kad Savivaldybės administracija pradėtų įgyvendinti projektą „Saulės laikrodžio aikštės kapitalinis remontas“.

Projekto įgyvendinimo metu numatoma atlikti Saulės laikrodžio aikštės kapitalinį remontą ir rekonstruoti automobilių stovėjimo aikštelę Žvyro g. 34. Numatoma įvertinti projektuojamoje teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus, jų specifiką ir parinkti atitinkamus projektinius sprendinius, suteikiančius galimybę visuomenei juos geriau pažinti ir suvokti kaip saugomus ir atskleistus istorinėje aplinkoje.

„Kiek būtina tvarkyti šią teritoriją, tikriausiai geriausiai paaiškėtų nuėjus į tą vietą ir pažiūrėjus, kaip ji atrodo: virstančios sienelės, nusidėvėję suoliukai, išsikraipiusios plytelės ir pan. Tai viena iš reprezentacinių miesto vietų, čia stovi ir miesto simbolis „Šauliukas“, kuris šiandien puikuojasi ant daugelio lankstinukų, saldainių dėžučių ir visur, kur tik įmanoma. Tačiau tas vaizdas, kurį pamato atvykęs turistas, tikrai neturi jokio šarmo. Tai tiesiog  nusidėvėjusios vietos vaizdas. Manau, kad tokias vietas turėtume pirmiausia susitvarkyti ir ateityje jas rodyti ne tik turistams, bet ir miesto gyventojams“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis.

Jis viliasi, jog suremontavus Saulės laikrodžio aikštę čia galiausiai užvirs gyvenimas: vyks įvairiausi renginiai, koncertai ir pan. „Net muzikos mokyklos mokiniai galėtų rengti atsiskaitymus čia, o ne uždaroje klasėje“, – idėjomis dalijosi E. Bivainis.

Preliminari šio projekto vertė – 498,4 tūkst. eurų. Finansavimas – iš Europos Sąjungos ir Savivaldybės biudžeto lėšos. Planuojama, kad dar šiemet bus pasirašyta projekto finansavimo ir administravimo sutartis. Taip pat šiemet planuojama atlikti projektavimo darbus. „Manau, kad kitais metais bus galima pradėti vykdyti rangos darbus. Tikimės, kad jau greitai miesto veidas ženkliai pasikeis“, – džiugiomis nuotaikomis pokalbį baigė administracijos direktorius.

Į viršų