„Perku tik liesą pieną, varškę, nevalgau kiaulienos – riebalai kenkia figūrai ir sveikatai.“ „Nenoriu būti stora, todėl nebevalgau duonos ir bulvių.“ Atsisakykime pieno, jame esantis kazeinas ir laktozė žudo.“ „Jei vargina išbėrimai, pašalink iš savo valgiaraščio gliuteno ir laktozės turinčius produktus.“„Niekada nesėsiu prie stalo, ant kurio padėti gyvūno palaikai.“ Šimtai panašių ir gerokai drastiškesnių patarimų mirga socialiniuose tinkluose, nemažai išgirsi draugių pašnekesiuose. Karantino metu pagausėjo ir įvairaus plauko specialistų paskaitų paskaitėlių, propaguojančių „naują“ mitybos būdą, atitolinantį atminties sutrikimus, gydantį nuo vėžio, žadantį amžiną jaunystę.
Kuriomis teorijomis neverta pasitikėti, pataria Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos Biuro specialistė Karolina Sankauskaitė.
Mitybos mados klaidina
Visuomenės sveikatos specialistė pastebi, kad pastaruoju metu, įsivyraujant sveikos gyvensenos propagavimui visuomenėje, jau vaikomės ne tik technologijų, aprangos, bet ir sveikos gyvensenos madų. Kai kalba eina apie mitybą, turime išlikti budrūs, kadangi sveika mityba yra tiesiogiai susijusį su mūsų sveikata. Sveika mityba padeda išvengti daugelio ligų. Nustatyta, kad subalansuota mityba ne tik apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, cukrinio diabeto, įvairių lokalizacijų onkologinių susirgimų, osteoporozės, kepenų ir inkstų ligų, bet ir padeda nuo jų išgyti. Todėl, nors ir gerų ketinimų vedami pradedame laikytis naujų mitybos principų, tačiau ne visi jie mums gali būti išties naudingi.
Kuo mažiau kalorijų, tuo sveikiau. Ar tikrai?
Mažai kalorijų turintis maistas neretai turi mažesnį kiekį vitaminų, mineralų bei nepakeičiamų riebalų rūgščių. Todėl renkantis maisto produktus, neturėtų būti pagrindinis kriterijus energetinė vertė (kalorijų skaičius 100 g), svarbu rinktis kuo įvairesnius maisto produktus. Tačiau nepamirškite, kad dienos suvartojamas kalorijų skaičius turi atitiktį jūsų fizinį aktyvumą būtent tą dieną.
Angliavandeniams ir riebalams – ne. Ar visada?
Pastaruoju metu žmonės sau pritaiko dietas, kuomet atsisako tam tikrų maisto medžiagų, dažniausiai angliavandenių ar riebalų. Tačiau to daryti tikrai nederėtų, pagrindinis sveikos mitybos principas subalansuota mityba: baltymai, riebalai ir angliavandeniai maisto racione turi sudaryti 1:1:4 santykį. Rekomenduojama vengti tik paprastųjų angliavandenių (rafinuotų miltų, cukraus), o sudėtinius angliavandenius (pilno grūdo produktus, lapines daržoves ir t. t.), galite vartoti drąsiai, jie organizme įsisavinami lėčiau, o dėl juose esančių skaidulinių medžiagų pagerėja ir žarnyno darbas. O jei baiminatės ir dėl maiste esančių riebalų, stenkitės gyvūninės kilmės riebalus pakeisti augalinės kilmės riebalais, moksliškai įrodyta, kad augalinės kilmės riebalai padeda kovoti su bloguoju cholesteroliu. O riebalai, kurių iš tikrųjų turime vengti, tai – hidrinti riebalai. Pastarųjų turėtume išvis atsisakyti.
Mityba be glitimo. Ne visiems
Atsisakyti maisto produktų, turinčių glitimo, vertėtų tik tuomet, jei sergate celiakija arba netoleruojate glitimo. Kitais atvejais nėra jokių įrodymų, kad glitimas yra žalingas sveikatai arba padeda numesti svorio. Priešingai, neretai tokie produktai būna stipriai perdirbti ir jų sudėtyje ne tik mažiau skaidulinių medžiagų, bet ir žymiai daugiau cukraus, nei įprastuose maisto produktuose.
Produktai, kuriuose yra krakmolo, tukina. Svarbu kiek ir su kuo
Duonoje, ryžiuose, pupelėse, bulvėse ir kai kuriose kitose daržovėse yra daug krakmolo. Tačiau krakmolas yra svarbus energijos šaltinis. Produktai, kuriuose yra daug krakmolo, nebūtinai yra kaloringi. Priklauso nuo kiekio ir paruošimo. Neretai krakmolingi maisto produktai valgomi su riebiais padažais, dėl to kalorijų kiekis žymiai išauga. „Valgydami tokius produktus, venkite riebių padažų ir pirmenybę teikite tiems, kurie turi daug skaidulų, pavyzdžiui vartokite grūdus, pupeles ar žirnius“, – pataria K. Sankauskaitė.
Prieš pasiduodami mitybos madoms, raginimams imtis badavimo, žarnyno valymo, prieš atsisakydami vieno ar kito produkto, prisiminkime nesenstančią taisyklę: laikas ir saikas.
Kasdien laiku išsimiegokime, kiek įmanoma reguliariai maitinkimės 3 -5 kartus per dieną, kad neperalktume ir nepersivalgytume. Valgykime tik visavertį, kuo mažiau perdirbtą maistą, pasistenkime, kad mūsų lėkštėje šalia mažo mėsos ar žuvies gabaliuko būtų visas kalnas įvairiaspalvių daržovių. Neprisikraukime maisto per daug: žmogui į neištampytą skrandį telpa tik tiek, kiek į rieškučias.
Bent vieną kartą per savaitę susėskime prie jaukiai padengto stalo visa šeima ir pavalgykime ramiai, neskubėdami, pasišnekučiuodami, būtinai – išjungę televizorių. Tobula bus, jei ir valgį ypatingiems pietums ruošime, ir virtuvę sutvarkysime visi drauge.
