Nagai – ne tik estetiškai svarbi rankų dalis, bet ir veidrodis, atspindintis bendrą organizmo sveikatą. Specialistų teigimu, pakitusi nagų spalva, tekstūra ar forma gali būti ne tik kosmetinė problema, bet ir ženklas, kad organizme vyksta nepageidaujami procesai.   

„Rankos ir nagai yra puikiai matoma žmogaus kūno dalis, tad visi nori gražių ir sveikų nagų. Vaistinėje dažnai sulaukiame žmonių, ieškančių priemonių, kurios padėtų išspręsti tokias bėdas, kaip nagų lūžinėjimas, sustorėjimas, pakitusi spalva. Nagų pokyčiai gali būti ne tik estetinė problema, bet ir perspėti apie ligas bei sutrikimus. Pacientams visada patariame nenumoti ranka į iš pažiūros nesvarbias smulkmenas ir verčiau pasirodyti dermatologui“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Jančiukienė.

Spalvos ir formos pokyčiai – ne smulkmena
Sveiki nagai yra tvirti, elastingi, netrapūs, jų paviršius blizga, yra lygus ir švelnus, nago plokštelės vienodo storio, šviesiai rožinės. Pakitę nagai yra ženklas, kad kažkas negerai.

„Dažniausiai žmonės skundžiasi pageltusiais nagais. Tai nutinka rūkantiems, mat nagų spalvą pakeičia nikotinas. Taip pat nagą nugeltoninti gali į jo plokštelę įsigėręs dažnai naudojamas tamsios spalvos nagų lakas. Tačiau nagai gali pagelsti ir dėl grybelio – ši infekcija sukelia maždaug 50 proc. visų nago spalvos pokyčių atvejų“, – pasakoja vaistininkė.

Jos teigimu, melsvi nagai, ypač matriksos – pusmėnulio nago plokštelės apačioje – dalyje, gali būti apsinuodijus vaistais, sidabro junginiais, jei dėl plaučių ar širdies ligų organizme trūksta deguonies. Ruda arba juoda nagų ir odelės spalva reiškia itin didelį fluoro kiekį organizme.

Violetinis nago pusmėnulis gali įspėti apie Vilsono ligą, sukeltą per didelio vario kiekio, raudonas – apie širdies nepakankamumą, vilkligę. Jei pusmėnulis išnyksta, o nagas pasidaro rudas – galimas inkstų nepakankamumas. Pusmėnulis dažnai išnyksta sergant anemija ar inkstų ligomis – taip nutinka maždaug 30 proc. ligonių, gydomų dialize.

„Ne mažiau svarbi ir nago forma. Jei nagai staiga įdumba, tampa tarsi šaukštelio formos, tai dažniausiai yra mažakraujystės, atsiradusios dėl geležies stokos, požymis, tačiau toks pokytis būdingas ir sergant sklerodermija ar esant antinksčių patologijai“, – kalba K. Jančiukienė.

Banguotas nagų paviršius gali rodyti magnio trūkumą. Skersinės vagelės per visą nago plotį atsiranda dėl ūmaus toksinio pažeidimo, sukelto infekcinių ligų (skarlatinos, gripo), apsinuodijimo arsenu, taliu ar citostatikais, sutrikusios skrandžio ir žarnyno funkcijos, hepatito, trūkstant B grupės vitaminų.

Vertikalios nagų linijos nėra tokios reikšmingos, jos dažniausiai tiesiog sietinos su senėjimu, o kartais atsiranda dėl nepilnavertės mitybos.

Nagų grybelis apipintas mitais
Vaistininkė sako pastebinti, kad žmonės itin kompleksuoja kalbėdami apie nagų grybelį. Tai yra labai dažna užkrečiama liga, su kuria susiduria kas ketvirtas pasaulio gyventojas.

„Mūsų šalyje gajūs mitai, kad nagų grybeliu suserga tik neprisižiūrintys, retai besiprausiantys žmonės. Tai netiesa. Nagų grybelis „auga“ viešosiose pirtyse, baseinuose, dušuose – kur drėgna. Lengvai galima užsikrėsti naudojantis bendra avalyne, pavyzdžiui, boulingo bateliais ar pačiūžomis. Būna atvejų, kai pacientas net nežino, kur užsikrėtė, nes inkubacinis ligos laikotarpis labai įvairus, o grybelis labai gyvybingas – namų kilimuose gali išgyventi ne vienerius metus“, – atkreipia dėmesį K. Jančiukienė.

Grybelio pažeistų nagų plokštelė tampa neskaidri ir trapi, praranda blizgesį. Vėliau nagas pagelsta, sustorėja, tampa gruoblėtas. Iš pradžių gali būti pažeidžiamas vienas nagas, vėliau apimami ir kiti. Patiems gydytis nepatariama, verčiau pasirodyti dermatologui.

Norintiems apsisaugoti nuo nagų grybelio vaistininkė primena skrupulingai rūpintis higiena, nesinaudoti svetima avalyne ar rankšluosčiais, einant į pirtį ir baseiną avėti šlepetes, rinkis patogią ir kokybišką avalynę, kurioje koja neprakaituoja. Taip pat galima vaistinėje įsigyti specialaus priešgrybelinio nagų lako, kuriuo nagai tepami profilaktiškai.

Kenkia valikliai ir neteisingas dildymas
K. Jančiukienė sako, kad pacientai dažnai skundžiasi besisluoksniuojančiais ir trupančiais nagais.

„Taip gali nutikti dėl kelių priežasčių. Viena – kai organizmui trūksta cinko ir kalcio, užtikrinančių nago plokštelės tvirtumą ir elastingumą. Dažniausiai nagai lūžinėjimu protestuoja prieš dažną rankų mirkymą, darbą su valymo priemonėmis, tokiomis kaip vonių ar langų valikliai, indų plovikliai, nemūvint pirštinių. Valikliuose esančios medžiagos džiovina odą ir nagus, pamažu ardo jų struktūrą, todėl šie pradeda lūžinėti, sluoksniuotis“, – tikina vaistininkė.  

Problemų priežastimi gali būti ir netinkama nagų priežiūra: gilus odos aplink nagus karpymas, per dažnas nagų paviršiaus šlifavimas ir poliravimas, dildymas metalinėmis dildėmis, neteisingas dildymas – tai turi būti daroma viena kryptimi, o ne judesiu pirmyn-atgal.

Pašnekovė sako, kad išpopuliarėjus ilgalaikiam lakavimui dažnai pamirštama, kad nagams reikia leisti pailsėti. Turint priaugintus nagus, svarbu stebėti, ar neatsirado žalių atspalvių – tai bakterinės infekcijos ženklas. Besilakuojančioms nagus namuose patariama bent dvi dienas per savaitę pabūti nelakuotais nagais, o nenuvalyto nagų lako nelaikyti ilgiau nei 10 dienų.

Nagams taip pat reikia kremo ir kaukių
Pasak vaistininkės, nagams dėmesio skiriama nepakankamai. Kad jie būtų gražūs ir neskilinėtų, nagus derėtų tepti drėkinamaisiais ar maitinamaisiais kremais, taip pat tokiais, kurių sudėtyje yra karbamido, fosfolipidų ar pieno rūgšties. Nagus galima tepti ricinų, migdolų ir alyvuogių aliejais, skatinančiais augimą. Jei nagai itin sluoksniuojasi, o rankų oda trūkinėja, rekomenduojama patepti rankas storu kremo sluoksniu, užsimauti pirštines ir palaikyti per naktį.

„Nagus verta palepinti ir kaukėmis bei vonelėmis. Pavyzdžiui, pamirkyti puikiai stiprinančiame jūros druskos tirpale, pagamintame iš 1/3 druskos ir 2/3 vandens. Jei norima, kad nagai taptų šviesesni, juos 10 min. reikėtų pamirkyti tirpale iš 4 šaukštų citrinų sulčių ir 3 šaukštų šilto vandens“, – patarimai dalijasi K. Jančiukienė.

Ji sako, kad trapius nagus puikiai stiprina želatinos vonelės. Pusę pakelio želatinos reikia sumaišyti su puse puodelio karšto vandens ir pirštus palaikyti 10 minučių.

Nagams ir rankų odai labai naudinga kiaušinių, pieno ir medaus kaukė. Du kiaušinių trynius reikia sumaišyti su ketvirtadaliu puodelio pieno ir 1 šaukšteliu medaus. Šį mišinį ant rankų ir nagų reikia laikyti apie 15 minučių.

Ką svarbu žinoti prieš ir po plaukų persodinimo
Ar alkoholio vartojimas prieš plaukų transplantaciją kelia pavojų? Ar po plaukų persodinimo galima eiti į pirtį ar maudytis baseine? Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytojos dermatovenerologės Renata Kliunkienė, Aistė Audickaitė bei plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Giedrė Uždavinytė Šemetienė dalijasi savo patarimais, ką svarbu žinoti prieš ir po plaukų persodinimo procedūros.

Plaukų transplantacija DHI (Direct Hair Implantation) metodu yra neskausminga, greita ir efektyvi procedūra, leidžianti džiaugtis pagražėjusia išvaizda bei net iki 99 proc. prigijusiais plaukais. DHI transplantacijos metu iš donorinės zonos perkeliama po vieną plauko folikulą į tą vietą, kurioje pageidaujama atkurti plaukus ar didinti jų tankumą. Tačiau, kad procedūra sėkmingai pavyktų ir praeitų be komplikacijų, o rezultatas maksimaliai tenkintų, būtina laikytis tam tikrų rekomendacijų prieš plaukų persodinimą ir po jo.

Ne – alkoholiui, nikotinui, saulei ir tam tikriems vaistams. Transplantacijos metu specialiu vos 1 mm skersmens implantatoriumi plauko folikulas perkeliamas į kitą galvos zoną, kur yra išretėję plaukai. Nors galvos oda pažeidžiama minimaliai, norint išvengti didesnės kraujavimo rizikos, pacientams prieš procedūrą patariama atsisakyti kai kurių vaistų ir vengti tam tikrų medžiagų bei procedūrų.

„Rekomenduojama 10 dienų iki procedūros nevartoti priešuždegiminių ir kraują skystinančių vaistų – gydytojas kartu su paciento šeimos gydytoju patars, kuo juos galima pakeisti. Taip pat komplikacijų rizikai sumažinti patariama prieš procedūrą bent 2 savaites pasistengti mažiau rūkyti ir nevartoti alkoholinių gėrimų, vengti didelio kiekio kavos“, – sako plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja G. Uždavinytė Šemetienė.

Kraujavimo riziką gali padidinti ir intensyvus deginimasis saulėje, po kurio išsiplečia paviršiniai kapiliarai, todėl, gydytojos dermatovenerologės A. Audickaitės teigimu, saulės vonių geriausia atsisakyti likus bent savaitei–dviem iki procedūros.

Po persodinimo svarbu saugoti ir tinkamai prižiūrėti galvos odą. Persodinus plaukus, galvos oda kelias savaites gyja, todėl šiuo laikotarpiu būtina derama priežiūra.

„Po procedūros pirmas kelias dienas itin svarbu saugoti skalpo odą nuo sumušimų, nesikasyti ir neliesti pirštais. Savaitę derėtų vengti baseinų, pirčių ir įvairių vandens telkinių, nedėvėti šalmų ir kepurių – taip bus išvengta infekcijos, grybelio. Odą taip pat reikėtų purkšti specialiu gydytojo paskirtu fiziologiniu skysčiu, gerinančiu gijimą. Po 2 savaičių jau galima grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo, pavyzdžiui, apsilankyti kirpykloje“, – teigia gydytoja dermatovenerologė R. Kliunkienė.

Po procedūros – didesnis dėmesys plaukams. Nors, pasak A. Audickaitės, plaukai į naują vietą transplantuojami visam gyvenimui ir yra „amžini“, tačiau įprastai ir po persodinimo procedūros yra naudojami tepami ar geriami vaistai, kad neretėtų šalia esantys netransplantuoti plaukai. Taip užtikrinama, kad akį džiuginantis vaizdas išsilaikytų kiek įmanoma ilgiau nepakitęs.

Po transplantacijos specialios priežiūros gali pareikalauti ir į naują vietą persodinti plaukai. Dėl skirtingo augimo greičio juos gali reikėti kartais pakirpti, pavyzdžiui, anksčiau to nereikalavusioje antakių zonoje.

„Galima transplantuoti ne tik galvos plaukus, tačiau ir perkelti juos į antakių ar barzdos sritį. Plaukai dažnu atveju imami iš galvos odos, tačiau transplantuotas plaukas ilgainiui įgyja tas savybes, į kurią zoną jis yra persodinamas. Pavyzdžiui, nors antakių srityje tenka kas 2–3 savaites naujai transplantuotus plaukelius pakirpti, po kiek laiko jų augimo greitis sulėtėja, todėl dažnas kirpimas antakių srityje tampa nebereikalingas“, – tvirtina dermatovenerologė A. Audickaitė.