facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Forsitija (forsythia) alyvmedžių šeimos augalų genties. Savaime auga Rytų Azijoje ir Pietų Europoje. Žiedai geltoni, labai dekoratyvūs, varpelio formos pavieniai arba susitelkę po tris. Žydi pavasarį lapams skleidžiantis arba prieš skleidimąsi. Vaisius – dėžutė. Visos rūšys dekoratyvinės. Lietuvoje sodybose ir darželiuose auginama žalioji forsitija.

Viename žurnale teko skaityti labai įdomią ir gražią legendą apie gražiąją forsitiją.

Sena legenda pasakoja, kad kadaise viename Kinijos kaime gyveno šviesiaplaukė mergaitė. Jos auksinių garbanų pasižiūrėti iš tolimiausių gyvenviečių plūdo žmonės, kol garsas apie neregėtą gražuolę pasiekė imperatorių. Valdovo kariai prievarta atgabeno mergaitę į rūmus, bet maištingoji kalnietė negalėjo susitaikyti su lepinamos vergės dalia. Vieną audringą naktį, žiemos pabaigoje, ji pabėgo ir pasuko link gimtųjų kalnų. Vis arčiau girdėjosi imperatoriaus žirgų kanopų dundesys, vis greičiau per prieškalnių brūzgynus skriejo mažoji gražuolė. Ji nė nejautė, kad jos auksinių plaukų sruogos draskomos tankių šakų, pasilikdavo ant krūmų, rodydamos kelią imperatoriaus pasiuntiniams.

Kai neišlaikiusi tokio pašėlusio lėkimo sustojo bėglės širdis, jos auksinės garbanos ant plikų šakelių virto skaisčiais žiedais, o valdovo sargybiniai grįžo į rūmus nieko nepešę. Kinijos kalnuose ir šiandien auga krūmai, kurių belapės šakos ankstyvą pavasarį pasipuošia gausybe geltonų žiedų. Mergaitės vardas jau pamirštas, o tuos krūmus šiandien vadina forsitijomis.

Nors forsitijos visai nepanašios į uosius, alyvas bei ligustrus, jos priklauso tai pačiai alyvmedžio augalų šeimai. Gentis pavadinta žymaus XVIII amžiaus Anglijos botaniko Viljamso Forsyto (William Forsyth) garbei.

XIX–XX amžių sandūroje forsitijos pradėtos auginti Europos ir Amerikos dekoratyviniuose želdynuose. Tai vidutinio aukščio ir pločio krūmai. Didžiausia forsitijų vertybė yra žiedai, geltoni varpeliai. Varpeliai geltonuoja keletą savaičių, kol sužaliuoja lapai, o žydėjimo estafetę perima alyvos.

Forsitijos augalai be kaprizų: derlingumas, drėgmė, rūgštingumas. Kad gausiai žydėtų, geriausia sodinti saulėtoje vietoje, nors neblogai jaučiasi ir pusiau pavėsyje. Mažiausiai saulei reiklios lenktašakės forsitijos.

Dažniausiai forsitijos dauginamos sumedėjusiais ir pusiau sumedėjusiais auginiais.

Forsitijos auga greitai, dvejų metų  sodinukai pasiekia 0,6-1 metro aukštį ir pradeda žydėti. Tokio amžiaus augalai sodinami į nuolatinę vietą.

Forsitijos labai tinka pražydinti žiemą. Gruodžio mėnesį nukirptos ir šiltai bei šviesiai pamerktos šakelės pražysta po 2-3 savaičių, žydi vieną arba dvi savaites.

Į viršų