Sveikos mitybos ir sporto, o tiksliau – plaukimo, entuziastė Sigita Januškytė – anglų kalbos dėstytoja ir vertėja. Kiekvieną dieną plaukiodama baseine moteris tikina treniruojanti ne tik kūną, bet ir sielą.

Susitikimo metu plaukikė pabrėžė, kad plaukimas ir vanduo negrįžtamai pagerino jos gyvenimo kokybę. Moteris pasidalino savo patirtimi bei teigiamomis plaukiojimo baseine savybėmis.

Pas gydytojus eina „susirinkti komplimentų“
Savo karjeros pradžią S. Januškytė prisimena Šiaulių plaukimo baseine „Delfinas“. Moters teigimu, treneris A. Dambrauskas buvo vienas geriausių autoritetų, kurio pavyzdžiu ji stengėsi sekti.

„Atėjęs į pirmąją plaukimo treniruotę jis pasakė, kad arba mes (susirinkę vaikai) atsigulame ant vandens, arba ši treniruotė bus pirmoji ir paskutinė. Jis tai pasakė labai griežtai ir aš labai išsigandau“, – sako moteris.

Būdama 10 metų moteris labai norėjo lankyti baseiną, o kad patektų į komandą, privalėjo atsigulti ant vandens ir išsilaikyti.

„Maniau, kad atsigulusi ant vandens iškart nugarmėsiu žemyn į dugną, taigi rinkausi geresnę blogybę iš dviejų – nusprendžiau geriau susitrenkti nosį į dugną, nei būti išmesta iš komandos“, – prisimindama pasakojo S. Januškytė.

Aišku, moteris į komandą pateko, tačiau profesionaliai tuo neužsiėmė. Prie šio pomėgio pašnekovė pasakojo grįžusi prieš septynerius metus. Ne taip seniai ji tapo mėgėjų plaukimo veterane.

Atėjusi tikrintis sveikatos į sporto dispanserį, moteris tik susirenka komplimentus – sveikatos duomenys dabar prilygsta dar jaunystės metais turėtai sveikatai. Ir visa tai – dėl plaukiojimo baseine.

„Lengvoji atletika – karalienė, o plaukimas – karalius“
Pasak S. Januškytės, pirmiausia plaukiant auginami nugaros raumenys. Aišku, juos galima užsiauginti ir sporto salėje kilnojant svorius, tačiau tai nėra tas pats – reikia žinoti, kaip taisyklingai atlikti pratimus, kad nepadarytum sau „meškos paslaugos“ ir nepakenktum nugarai.

S. Januškytės teigimu, plaukdamas žmogus visada eina tik į pliusą – visuomet būna išsitiesęs.

„Man dabar būti išsitiesusiai yra natūralus dalykas. Paauglystės metais visuomet vaikščiodavau susikūprinusi, susimetusi į kablį. Jeigu žmogus neturi raumenų, jį galima tiesinti ir tiesinti, tačiau vis tiek būsime susimetę į kuprą“, – sakė moteris.

Moteris pasakojo, kad pirmą kartą dalyvaudama varžybose įėjusi į plaukimo salę stebėjosi, kokie visi plaukai tiesūs tarsi ant podiumo. Dabar moteris ir pati taip atrodo.

Antrasis pliusas, anot pašnekovės, patirtas jos pačios kailiu – plaukimas gerina regėjimą.

Po ilgos pertraukos grįžusi į plaukimo baseiną moteris pagerino savo regėjimą viena eilute.

„Esu trumparegė. Plaukimas gerina tinklainės darbą. Tai yra vienintelis sportas, kada žmogus yra horizontalioje pozicijoje, likusieji yra vertikalūs. Kraujas yra paduodamas iki pat smegenų – tokiu būdu akys yra maitinamos ir masažuojamos“, – teigia moteris.

Moteris tikino pati save „pagaunanti“ po plaukimo matant geriau. Jos teigimu, plaukimas dar sureguliuoja ir akių spaudimą.

Gerinama skydliaukės veikla. Kaip pokalbio metu teigė pašnekovė, nors Černobylio banga praėjo senokai, visi daugiau ar mažiau nuo jos nukentėjome. Skydliaukė yra vienintelis organas, kurio veiklos negalima nujausti ir prognozuoti.

Anksčiau moteris tikino turėjusi problemų su skydliauke, tačiau dėl plaukimo problemos išsisprendė. Jos gydytojo teigimu, tokios geros skydliaukės galima pavydėti.

Dar vienas moters išskiriamas plaukimo pliusas – plaukikai neturi ataugų.

„Kai žmogus neturi nugaros raumenų, tada auga ataugos, kurios prilaiko stuburą. Vaistai gali padėti, tačiau tik tam kartui“, – trumpai ir aiškiai konstatuoja faktą plaukikė.

S. Januškytės teigimu, plaukimas labai praplečia plaučius. Pasak pašnekovės, plaukiant nėra  spaudimo ir plaučiai labai išsiplečia. Dabartinis moters plaučių tūris yra dvigubai didesnis už vidutinį.

„Ištempus plaučius, deguonis paduodamas į kraują, o iš ten – į smegenis. Smegenys gauna daugiau deguonies ir žmogus pradeda pozityviau mąstyti“, – sakė pašnekovė.
 
Serotoninas mažina stresą
Dar vienas svarus plaukimo pliusas –  pagerėja širdies veikla. Pasak pašnekovės, jeigu sportuojame pusvalandį, organizme gaminasi endorfinas – laimės hormonas. Sportuojant dvi valandas ir daugiau jau gaminasi serotoninas, kuris, kaip žinia, mažina stresą.

Serotoninas skatina noradrenalino gamybą. Adrenalinas gaminasi žmogui esant stresinės būsenos. Adrenalinas, kaip nebūtų keista, kenkia visiems organams. Be to, mažina žmogaus koncentraciją. Noradrenalinas – priešingai, jis naudingas visam organizmui.

„Žmogus gali įsivaizduoti, kad streso nėra, tačiau tai prilygsta melavimui pačiam sau. Svarbiausia yra mokėti pasijuokti iš to, kas jį skaudina – tai yra požymis, kad žmogus yra sveikas“, – teigia S. Januškytė.

Jos teigimu, plaukiant ją aplanko ramybė – ji mažiau nervinasi, o problemas stengiasi išspręsti.  

Plaukimas sporto entuziastei davė daugybę naudingų dalykų, kurių visų net negalėtų išvardyti. Jos teigimu, gyvenimas yra pilnas streso ir tai dažnai tampa natūralia žmogaus būsena. „Kai tik susinervinu ir blogai jaučiuosi, griebiu maudymosi kostiumėlį ir lekiu į baseiną. Žinoma, išlipus iš vandens problema nedingsta, tačiau požiūris į ją pasikeičia. Vanduo nuramina ir paguodžia geriau už patį geriausią psichologą“, – sako S. Januškytė.

Ji teigė, kad vanduo išmokė nesureikšminti nereikalingų dalykų, matyti savo neigiamas puses.

Paskutinis konkrečiai apibrėžtas pliusas, anot moters, labiau pritaikomas moterims.

Moterys dažnai sako, kad stengiasi palepinti veido odą kaukėmis ir įvairiomis terapijoms. Pasak pašnekovės, geriausia terapija odai yra baseinas.

„Praleisdami laiką baseine, plaukikai visą laiką drėkina veido odą. Galite sakyti, kad baseino vanduo yra chloruotas – sutinku. Chloras šiek tiek padžiovina odą, bet juk tam mes naudojame  drėkinančius kremus. O juos juk naudojame vienaip ar kitaip“, – pasakojo moteris.

Be to, moteris prasitarė savaitgaliais palepinanti visą kūno odą kėnių ir eukalipto žolelių voniomis.

Vanduo – natūrali žmogaus terpė
Kodėl žmogų traukia vanduo? Pasak S. Januškytės, tai yra natūrali žmogaus terpė, į kurią reikia kartkartėmis sugrįžti.

Aišku, niekas nepaneigs fakto, kad sveikatą gerina ir vandens gėrimas. Vidutiniškai per dieną žmogus turėtų išgerti apie 2 litrus skysčių. Tiesa, šis skaičius taikomas ne visiems. Reikiamas skysčių suvartojimas priklauso ir nuo žmogaus medžiagų apykaitos, esamos oro temperatūros, fizinio aktyvumo, taip pat žmogaus amžiaus ir lyties. Vienam kilogramui žmogaus svorio turi tekti apie 30 mililitrų vandens.

Baigdama pokalbį plaukimo veteranė S. Januškytė prisiminė, kad šiemet baigia jau septintuosius savo plaukimo metus po sugrįžimo. Plaukti moteris pradėjo, kai jai buvo 10 metų.

„Tokio amžiaus būdami per kiekvieną treniruotę plaukdavome po 2 kilometrus – intensyviai dirbdavome ištvermei. Neretai pritrūkdavo jėgų išlipti iš vandens – viena kitą stumdavome lauk. Vaikystėje uždirbta ištvermė atseikėja dabar. Jos neturėdama į veteranų komandą nebūčiau patekusi“, – pokalbio pabaigoje sakė moteris.

2016 12 22 07

„Žmogus gali įsivaizduoti, kad streso nėra, tačiau tai prilygsta melavimui pačiam sau. Svarbiausia yra mokėti pasijuokti iš to, kas jį skaudina – tai yra požymis, kad žmogus yra sveikas“, – teigia S. Januškytė.

Juditos BALTAKYTĖS nuotr.

Į viršų