Kasmet gruodžio 15 dieną yra minima Tarptautinė arbatos diena Ji skirta populiarinti arbatos gėrimo kultūrą. Arbata – tai, ko gero, populiariausias gėrimas pasaulyje. Ji geriama nepriklausomai nuo tautybės, dienos laiko ir kulinarinių pomėgių. Arbatos gėrimo ceremonijos meistrė šiaulietė Virginija Tinterienė sako, jog ir namuose galima gerti skanią arbatą, tačiau jai paruošti reikia šiek tiek žinių ir išmanymo.
Arbatos gėrimo ceremonija
Vienoje Šiaulių arbatinėje dirbanti V. Tinterienė „Šiaulių naujienoms“ pristatė arbatos gėrimo pagal Kinijos papročius ceremoniją, kuri prasideda žvakės uždegimu. Arbatos ceremonija reikalauja laiko, susirinkę žmonės gali sau leisti pailsėti, pabendrauti ir ramiai praleisti laiką su savo artimais draugais. Nors pats pagrindinis arbatos ceremonijos tikslas – tai susipažinimas su arbata.
„Arbatos ceremonijos metu paprastai uždegus žvakę seka susipažinimas su arbata iš specialių indų. Dažniausiai arbatos ceremonijos metu yra plikoma dviejų rūšių arbata ir net po 2-3 kartus dar kartą ją užpilant vandeniu. Arbatos gėrimo ceremonijoje naudojami specialūs įrankiai iš medžio, su kuriais įberiama arbata į susipažinimo indą. Tas susipažinimo indas keliauja į šalia esančio rankas su geriausiais linkėjimais. Taip vyksta arbatos ceremonijoje bendravimas su aplinkiniais. Šį kartą paruošime baltąją arbatą, kuri yra natūrali ir nefermentuota. Klausite, kodėl reikia pažinimo indą reikia sušildyti rankomis? Nes jis skirtas arbatai užuosti, taip galima su ja susipažinti. Kol vyksta šis procesas, užkaičiamas vanduo. Geriausiai tinkamas arbatai yra šaltinio vanduo. Jei tokio namuose neturite, galima pirkti bet kurį negazuotą vandenį iš parduotuvės. Vanduo tikrai labai svarbus, nes nuo jo priklauso arbatos skonis, kaip atsiskleis jos kvapiosios savybės“, – pabrėžia V. Tinterienė.
Dalyvaujant arbatos gėrimo ceremonijoje, pasak V. Tinterienės, turi būti naudojama viskas, kas yra geriausia: vanduo, arbata, indai. Pavyzdžiui, arbatos gėrimo ceremonijoje pagal Kinijos papročius, naudojami molio indai bei kuo kokybiškesnė arbata. Tačiau geros arbatos paruošimui svarbus visas procesas.
„Reikia arbatai mokėti ir vandenį virinti. Geriausia stebėti, kol vanduo kaista ir virti iki pirmųjų burbuliukų, nes antraip pražiopsojus bus netinkama vandens arbatai temperatūra ir teks palaukti, kol vanduo pravės. Arbatos šiai ceremonijai naudojamos kokybiškos ir brangios. Jei bus naudojama pigi arbata, neišgausime arbatos ceremonijos metu ypatingo arbatos kvapo ir skonio bei nejausime gerdami arbatą to malonumo“, – aiškina arbatos meistrė.
Paruošti gerą arbatą, anot V. Tinterienės, nėra taip jau ir paprasta. „Kai pašyla vanduo, reikia sušildyti arbatos indelius, iš kurių bus geriama arbata. Pirmiausia karštas vanduo pilamas į teisingumo indą, iš kurio vanduo paskirstomas į puodelius. Galiausiai užplikoma arbata ir, išpylus vandenį iš jau sušilusių puodelių, galima gerti įpiltą švelnaus skonio ir kvapo arbatą. Po to galima tą pačią arbatą užpilti karštu vandeniu dar bent du kartus. Arbatos gėrimo ceremonijos metu kiekvienas svečias aptaria geriamos arbatos skonį ir kvapą, susipažįsta su arbatos gėrimo ir plikymo technika. Tačiau arbatos gėrimo ceremonija nėra paskaita, nes tai būdas pabūti su artimais žmonėmis jaukioje aplinkoje geriant arbatą. Dažniausiai po pagrindinių arbatos ceremonijos mokymų susirinkusieji paliekami vieni maloniam pašnekesiui“, – apie arbatos gėrimo ceremoniją pasakojimą tęsia arbatos meistrė.
Kaip išsirinkti tinkamą arbatą sau ir draugui
Dažnai kalėdiniu laikotarpiu tarp dovanų atsiduria arbatos pakeliai. Arbata – tai smagi dovana, kuri dar yra ir praktiška. V. Tinterienė sako, jog geriausia perkant arbatą rinktis kiekvienam pagal savo skonį.
Na, o jei jau nutarėte dovanoti draugams, reikėtų nepersistengti, nes ne visi vienodas arbatas mėgsta. Pasak V. Tinterienės, ypač reikėtų vengti ryškių poskonių turinčias arbatas, kurios gali dovanos savininką erzinti. Pavyzdžiui, vienam patinka anyžiai, o kitas jų negali pakęsti.
„Geriausia ir visiems tinkanti yra žalioji arbata be jokių priedų. Tačiau kasmet jaučiame arbatos gėrimo madas. Gal prieš dvejus ar trejus metus visi buvo labai pamėgę gerti tik gryną žalią arbatą be priedų. Dabar vis dažniau renkasi arbatas, kurios yra ryškesnių skonių“, – pastebi V. Tinterienė.
Be to, anot arbatų žinovės, reikėtų atkreipti dėmesį, kokią arbatą perkate. Jei norite kokybiškos arbatos, tada V. Tinterienė pataria nesirinkti smulkintos arbatos popieriniuose maišeliuose. Dideli rinktiniai arbatos lapai – arbatos kokybės ženklas.
„Tikriausiai visiems yra kažkada tekę gerti arbatą užplikius vienkartinį pakelį. Tačiau kas lieka puodelyje ją išgėrus? Dažniausiai po tokios arbatos puodelyje nusistovi nuosėdos. O tai yra arbatos dulkės. Dabar prekybos centruose pilna vietų, kur galima nusipirkti tikrai geros arbatos. Jaučiame arbatos mados tendenciją. Šiuo metu vis daugiau žmonių renkasi lietuviškų žolelių arbatą ne tik sau, bet ir rinkdami dovaną draugui. Labai skani yra mėtų, čiobrelių arbata. Tačiau nereikia ilgą laiką gerti lietuvišką arbatą, nes daugelis jų turi ir gydomąjį poveikį, todėl geriausia gerti įvairius žolelių mišinius“, – pataria V. Tinterienė.
Patys mažiausi arbatos mėgėjai dažniausiai renkasi vaisines arbatas, į kurių sudėtį įeina kinrožė, džiovinti apelsinai. Rūgštelės turinčios arbatos, pasak V. Tinterienės, primena vaikams saldainius, todėl jie labai mėgsta tokias arbatas.
„Jei į mūsų edukacinius užsiėmimus ateina vaikučiai, tai visada stengiamės juos pavaišinti vaisinėmis arbatėlėmis“, – sako ji.
Lietuvių arbatos gėrimo tradicijos
Namuose daugelis lietuvių geria įprastą savo mėgstamą arbatą, susikuriant savo arbatos gėrimo ritualą. Pastebima, jog lietuviai nuo seno gėrė ne tik žolelių arbatas, bet ir dažnai vietoje arbatžolių į puodelį dėdavo vasarą išvirtos uogienės, pildavo sirupų ir tokius karštus gėrimus gerdavo kaip arbatą. Tačiau tokie saldūs gėrimai, anot V. Tinterienės, nėra arbata, nes tikroji arbata nedera su cukrumi, kuris užgožia tikrąjį arbatos skonį bei gerąsias savybes.
„Kaip sviestas košės nepagadina, taip atvirkščiai arbatą pagadina cukrus. Didžioji dalis mūsų arbatinės lankytojų geria arbatą be cukraus. Žmonės daug kuo domisi, todėl žino ir moka kaip išsivirti skanią arbatą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad skirtingų rūšių arbatos skirtingai yra plikomos. Pavyzdžiui, žalioji arbata plikoma ne visiškai verdančiu vandeniu, kai tuo tarpu žolelių arbatas užplikius dar reikia 10-15 minučių palaikyti uždengus“, – sako V. Tinterienė.
Arbatos, skirtingai nei kavos mėgėjams, galima per dieną išgerti net 5 puodelius arbatos. Pasak V. Tinterienės, yra manoma, kad žalioji arbata net padeda gydyti onkologines ligas. Tačiau vaistažolių arbatomis V. Tinterienė pataria nepiktnaudžiauti, o jų mėgėjams rekomenduoja negerti vienos rūšies arbatos ilgą laiką, naudoti žolelių mišinius. Tada ir arbata neatsibos.
V. Tinterienė šiauliečiams pristatė arbatos gėrimo ceremoniją pagal Kinijos papročius. Ši ceremonija reikalauja laiko, todėl atėję žmonės atsipalaiduoja, ramiai praleidžia laiką su savo draugais. Nors pats pagrindinis arbatos ceremonijos tikslas – tai susipažinimas su arbata.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
