Gaminant drabužius daugėja įvairių sintetinių medžiagų, cheminių dažų, priedų. Kai kurie jų gali sukelti odos ligas, alergijas. Tad prieš perkant vieną ar kitą gaminį reikėtų išsistudijuoti prekės etiketę, kurioje nurodyta jo sudėtis. Turėdami žinių, įsigysime tinkamesnius drabužius ir geriau jausimės. Apie tinkamą pasirinkimą, sveikatai naudingus ir kenksmingus pluoštus bei medžiagas kalbamės su tekstilę ir drabužius gaminančios įmonės vadovu, ilgamečiu patyrusiu tekstilės specialistu Vydu Damalaku.


- Gana dažnai diskutuojama, kurie pluoštai yra natūralūs, o kurie ne. Tarkim, viskozė – natūralus pluoštas?
- Vilna, medvilnė, natūralus šilkas – visi šie pluoštai yra natūralūs. Viskozė – dirbtinis pluoštas, gaunamas iš modifikuotos celiuliozės, o jos savybės artimos medvilnei. Palaidinės, suknelės, pasiūtos iš viskozės, yra lengvos, gerai sugeria drėgmę, gražiai krenta, tačiau reikalauja atidesnės priežiūros. Pavyzdžiui, drabužis gali pakeisti formą, jeigu jį netinkamai išskalbsite ar išdžiovinsite.
Skalbkite ne didesnėje nei +40ºC temperatūroje, nusausinkite atsargiai – ne gręžkite, o džiovinkite horizontalioje padėtyje (patiesę) ir nenaudokite būgninio džiovintuvo. Viskozės drabužį patartina išlyginti šiltu lygintuvu.

- Kokią galime daryti išvadą, jeigu, apsivelkant drabužį, jis ima elektrintis?
- Jei rūbas labai elektrinasi, tikriausiai yra pasiūtas iš sintetinio pluošto ar vilnos. Kita priežastis – kai rūbai yra perdžiovinami, todėl ir pasirodo „žiežirbos“.
Į Lietuvos rinką iš Tolimųjų Rytų patenka daug pigių, prastos kokybės sintetinių rūbų, kuriais nusivylę pirkėjai daro skubotas išvadas, kad sintetiniai pluoštai yra blogis, nes jie dirgina odą, sukelia alergiją ir t. t. Kaip žinoma, kokybė kainuoja, – tai lemia pažangi gamybos technologija, kokybiškos žaliavos. Iš gerų poliesterio, poliamido ar polipropileno siūlų tinkamai pagamintos medžiagos dėvėjimosi savybėmis gali būti pranašesnės už natūralių ar dirbtinių pluoštų medžiagas.

- Kokia jūsų nuomonė apie šiais laikais plačiai naudojamą poliesterį?
- Poliesteris, kaip ir poliamidas ar polipropilenas, yra sintetinis pluoštas. Poliesteris tvirtas, neglamžus, nesugeriantis drėgmės, bet švelnus ir labai lankstus.
Skaitydami suknelės ar palaidinės etiketę, dažnai pastebite, kad poliesteris įvairiu santykiu maišomas su vilna, medvilne, linu ar viskoze. Tai daroma siekiant pagerinti medžiagos savybes, pavyzdžiui, sumažinti glamžumą, pagerinti laidumą orui ir prakaitui.
Iš poliesterio pasiūti drabužiai neblunka saulėje, nereiklūs priežiūrai. Jie lengvai skalbiami net ir karštame vandenyje, tačiau nereikėtų jų lyginti labai karštu lygintuvu.

- Ką reikėtų žinoti renkantis apatinius rūbus? Kokios medžiagos dažniausiai sukelia odos alergiją ar diskomfortą?
- Pirkdami apatinius rūbus, tradiciškai renkamės drabužius iš natūralių medžiagų – medvilnės, vilnos, lino ar šilko. Ir tai teisinga, nes jos pasižymi įprastomis higienos savybėmis: kol nauji, yra minkšti, gerai sugeria drėgmę, pakankamai laidūs orui, nesielektrina. Iš natūralių medžiagų pagaminti apatiniai tinka dėvėti ramiai poilsiaujant ar leidžiant laiką namuose. Beje, šie audiniai lengvai suyra gamtoje ir jos neteršia.
Tačiau didelė dalis apatinio trikotažo, o ypač skirto aktyviam poilsiui, sportui ir darbui, yra gaminama iš sintetinių ir dirbtinių medžiagų. Kokybiškas trikotažas iš poliesterio, polipropileno ar poliamido yra laidus orui ir drėgmei (prakaitui), todėl jį dėvint kūnas mažiau prakaituoja, nekaista, išlieka sausas net ir intensyviai judant.
Odos paraudimą, net niežulį ar bendrą diskomfortą sukelia ne apatinių rūbų medžiaga, o sudrėkusioje nuo prakaito medžiagoje besidauginančios bakterijos. Todėl apatinius drabužius rinkitės atsižvelgdami į veiklos aktyvumą: eisite pasivaikščioti, pasimankštinti ar miegoti.

- Iš kokių medžiagų pagaminti laisvalaikio rūbai mums suteikia didžiausią komfortą?
- Intensyviai judant, o ypač šaltuoju metų laiku, patarčiau dėvėti apatinius iš poliesterio ar polipropileno, o antrajam sluoksniui apsivilkti medvilninį, vilnonį ar kitą labai gerai drėgmę sugeriantį rūbą. Taip apsirengę jūs neperšalsite, nes prakaitas lengvai praeis per pirmąjį rūbų sluoksnį ir susikaups antrajame, o prie kūno glausis sausi apatiniai.

- Kokią įtaką mūsų sveikatai ir savijautai turi dažai, priedai?
- Šiuo metu solidžių importuotojų Europoje ar kituose pasaulio regionuose pagaminti drabužiai yra saugūs, nes yra griežtai reglamentuota cheminių medžiagų naudojimo tvarka.
Deja, Lietuvos miestų turgavietės pilnos rūbų, nežinia kaip ir per kur atvežtų, be jokių sertifikatų. Gaminant pigius rūbus (ir marginant vaikiškus drabužėlius) tebenaudojamos cheminės medžiagos, turinčios kancerogenų ar vadinamųjų azo grupių, kurios gali sukelti vėžines ligas. Tad ar verta taupyti sveikatos sąskaita?

- Kiek nemalonius odos sudirginimus paskatina gaminio spalva? Ar tiesa, kad sergančiajam psoriaze nepatartina dėvėti tamsių, ypač juodų, apatinių, nes dažai gali
paūminti ligą?

- Daugeliu atvejų drabužiai juoda spalva dažomi saugiai ir juodi dažai negali pakenkti žmogaus organizmui ar odai. Vienintelis minusas – juoda spalva geriausiai sugeria saulės šviesą, todėl vasarą nerekomenduojama dėvėti šios spalvos rūbų, nes bus karščiau, prakaituosite ir tai gali suerzinti sergančiųjų psoriaze ar jautrią odą.

- Šiais laikais tekstilininkai sukuria naujų medžiagų. Teko girdėti apie bambuko pluoštą. Kokios yra jo savybės?
- Iš bambuko medienos gaminamas bambuko pluoštas yra švelnesnis už medvilnę, o tekstūra – plona, kiek primenanti šilką. Medžiaga iš bambuko verpalų sugeria ir išgarina drėgmę beveik 3 kartus greičiau nei medvilninė. Šis pluoštas ne tik gerai sugeria prakaitą, bet turi ir antimikrobinių savybių, todėl net ir visą dieną ar naktį dėvėtas rūbas neskleidžia nemalonaus kvapo. Drabužiai – labai praktiški: tinka ir miegui, ir dėvėti kasdien.

- Kas yra medžiaga, pagaminta iš pieno baltymų?
- Aprangos gamyba iš pieno baltymų nėra nauja idėja, jos užuomazgų būta jau XVII amžiuje. Perdirbus ir atitinkamai modifikavus pieno baltymą kazeiną, gaunamas tekstilei tinkamas pluoštas, kuris vertinamas kaip ekologiškas produktas – jo net pH (6,8) yra toks pats, kaip žmogaus odos. Kazeino pluoštas pasižymi natūraliu antibakteriniu poveikiu, jo sudėtyje yra 17 aminorūgščių.
Tekstilės gaminiai iš kazeino pluošto malonūs dėvėti, turi natūraliam šilkui ir vilnai artimas savybes, malonų blizgesį. Iš pieno baltymų ar mišinių su modalu ar kitais pluoštais pagamintas trikotažas yra švelnus, nedirgina odos, todėl tinka apatiniams, naujagimių drabužiams; ypač turintiems jautrią odą ar sergantiems įvairiomis odos ligomis.
Kazeino pluoštas, maišytas su natūraliu šilku, kašmyru ar bambuko pluoštu, suteikia vėsumo ir oro pralaidumo pojūtį, todėl apatiniai ar viršutiniai drabužiai malonūs kūnui, ypač šiltuoju metų laiku.

- Kaip parduotuvėje išsirinkti kokybišką drabužį? Kokia turėtų būti jo sudėtis, o kokios reikėtų vengti?
- Teisingai pastebėjote, kad drabužius (ypač vaikams) ir apatinius reikėtų pirkti parduotuvėje. Turguje pirkite tai, kas nesiliečia su oda, tuomet nereikės spėlioti, kodėl niežti ar beria odą, kas sukelia alergiją ir panašiai.
Prieš perkant rūbą reikėtų įvertinti, kada ir kokiomis sąlygomis jį dėvėsite, tuomet lengviau pasirinksite tinkamą pluošto sudėtį. Atidžiausiai reikėtų rinktis apatinius (pirmąjį sluoksnį), kurie tiesiogiai liečiasi su oda. Ramiam poilsiui, dėvėti namuose – bambuko viskozės, medvilnės, natūralaus šilko ar vilnos apatiniai, o sportui, aktyviam poilsiui ir darbui – geriau poliesterio, polipropileno pluoštų apatiniai. Antrasis drabužio sluoksnis turėtų būti šiltas ir gerai sugerti drėgmę, o trečiasis – saugoti nuo kritulių ir vėjo. Pastarieji drabužiai gali būti pagaminti tiek iš sintetinių, tiek iš natūralių pluoštų.

Į viršų